Na pas mane irgi panasi situacija.mes su vyru jau ketvirti metai kaip issiskyreme,bet oficialiai si menesi bus du.Gavosi taip,kad as likau gyventi anglijoj,o vyras su dukryte isvaziavo i Lietuva atostogu (2 savaitem) ir nebegrizo

kuri laika mes bendravom telefonu,as siusdavau pinigu (buvo reikalaujama) bet netycia suzinojau,kad jis gyvena su kita o mergaite palikes savo motinai,kai tik atsirado galimybe grizau i Lietuva,per vargus,bet issikyriau,del vaiko irgi kovojom,tik nezinau kam jam jos reikejo,nes dabar jau du metai,o teciui mergaites nebereikia,niekada nepaskambina,net su gimtadieniu nepasveikina... buvo jai uzejes toks momentas kai ji norejo pas teti,klausinejo kodel as jo nemyliu,kodel mes negyvename kartu ir t.t... (as jai leisdavau jam skambinti,ji klausdavo kodel jis jai neskambina,o jis atsakydavo,kad jis skambina,melagio gabalas) tai as jai ir paaiskinau,kai tetis tau paskambins tu jam ir pasakyk,tai jis taip iki siol nepaskambino,tik nezinau cia dziaugtis ar liudet

ji mano antraji vyra (mes dar nevede,bet tikiuosi kada nors...

)labai myli,ir jis jos niekada neatstumia,labai daug demesio reikia tokiam vaikui,jis ja visada visur vezasi(na idarba tai ne) tai ji jau nustojo man kvarsinti galva del tecio,ir ji jau vadina vardu,o ta kuris visada salia vadina teciu. as manau kad vaikui reikia viska paaiskinti kaip yra,tam,kad tetis negali jo pasiimti,kad gyvenime ne viskas buna taip kaip mes norim

,kad paskui nekaltintu taves.