J. Erlickas "Bajorų"
Kątik užbaigiau mūsų humoristo knygą. Ir norisi pasakyt, pagaliau. Jau norėjau užbaigti, sąžiningai pasakysiu, kelis puslapius net perverčiau, nes buvo nuobodu. Tai pirma mano pažintis su šiuo rašytoju, gal tikėjausi daugiau. Žinoma buvo tų aukso perliukų, buvo vietų, kur juokiausi balsu ar net skaičiau antrą kartą garsiai, bet visumoje, tai gana vidutinė knyga. Kaip ir minėjau temos pradžioje, skaičiau ją labai keistu būdu, pradėjau nuo galo, po vieno skyriaus, pradėjau iš pradžių skaityt

Todėl teko naudoti ir du skirtukus. Galbūt Ingėnas buvo teisi sakydama, kad šią knygą reikia skaityti tarpais, su prisėdimais, o ne iškarto visą. Nes tai nėra vientisas pasakojimas, tokie trumpi pašmaikštavimai. Pagrindinės temos žinoma yra politika, mentai ir gėjai. Dar patiko užrašas ant knygos nugarėlės:
"Praeivi, kurs nūnai apvertei mano knygą ir viešoj vietoj spoksai į antrą galą... Nieko nepamatysi! Tai padori knyga. tad eik sau. ir neškis knygą su savim. Kai liksit vienu du - atsivers jos vidinis grožis..."
Rekomenduoti galėčiau toms, kas mėgsta Erlicką arba nieko nėra skaičiusios ir nori susipažinti su jo literatūrinėm išmonėm. Aš įvertinau riebiu 3 iš 5

Beje, knygą turiu su paties autoriaus
autografu
Ir dar kai kur radau vieną jo papostringavimą, ne iš šios knygos, bet man patiko
Sustabdė mane mentai, pasisodino į savo mašiną. Sėdi, tyli. Ir aš tyliu...
Po kiek laiko klausia:
- Tai nieko nesiūlysi ?
Sakau:
- Tekėk už manęs!