Raudonas vakaras,
druskos prisodrintas oras,
vėsa nuo jūros ugnis viduje,
meilė plaukia su debesiu,
ašara pavirto šypsniu
saulė nusileido už raudonio, bet aš sakau tau,
kad gyvenimas kaip smėlis bėga bėga
smėlyje lieka pėdos
mintyse prisiminimai
ateitis rytą saulėtą ir šviesų
skamba tavo balsas šnarančiose nendrėse
tavo meilės žodžiai
tirpsta tavo veidas pušų viršūnėse
myliu tave, saulėtas mano svajonių žmogau
.
Labai grazu...prisimenu ir as savo raudonus vakarus
Kaip noreciau tokio vakaro prie juros su mylimu zmogum
Gražu, ką čia ir bepridursi...
grazu
kaip gražu, taip ir iškyla prieš akis jūra....
ach ta meilė