Sutinku, iš šalies sunku spręsti, kiek kas "įnešė", kad susidarė krizinė situacija, ir rašydamas vadovavausi savo asmeniniu patyrimu. Man, kaip, manau, ir daugumai vyrų lytinis gyvenimas yra svarbu. Mano atveju žmona dažnai atsisakydavo su manimi mylėtis, aiškindama, kad skauda galvą, mėnesinės, yra pavargusi, nesinori ir t.t. O jei ir sutikdavo, tai tik misionieriaus poza, nes kitos - nepadorios, nepatogios, eina "prieš gyvybę"(t.y. oraliniam, kunilingui, masturbacijai ar kt - griežtas ne) ir t.t., ir pan. Atsisakė vartoti bet kokius kontraceptikus (prezevatyvus ir kt), o vaikų daugiau nenori (jau turim tris), nenaudoja jokių žaisliukų - nes seksas, anot kunigų, yra skirtas tik gyvybės pradėjimui o ne malonumui. Galų gale nutarė, kad nesu vertas kūniškos meilės ir jau ~2m manęs neprisileidžia, nors visur kitur - rodo dėmesį ir pagarbą, gamina valgį, skalbia, prižiūri vaikus, bendrauja maloniai ir mandagiai...Galvoju apie skyrybas ir vienintelis dalykas, kuris mane nuo jų sulaiko yra vaikai, kuriuos mylim,bei jos ateitis - po skyrybų ji neturėtų jokių pajamų, nes niekur nedirba ir nebeturi specialybės (baigėsi licencija) - 6m buvo vaikų auginimo atostogose, šeimą visą laiką išlaikiau aš...Kodėl ji nenori su manimi mylėtis - "nėra dvasinio ryšio"...Dar vis ieškom...Dažnai pagalvodavau, kad mano atveju būtų visai pateisinama susirasti meilužę ar samdytą mergelę, o sulaikydavo tik užimamos pareigos bei tokio gyvenimo patirties neturėjimas. Manau, kad jei tik būtų pasitaikiusi proga su artimesnio rato, pažįstamomis moterimis, tikrai bučiau pasukęs kairėn...Gal dar ir pasuksiu...
Perskaiciau ir sulyginau jusu gyvenima su savu. Taip sutinku pas mus irgi pries kokius pora metu buvo saltesni santykiai, ir galva skaudedavo ir rytoj, ir pan. Bet paskutinius na menesius tai atrodo viskas tikrai ok. Tai va, kad tai butu buve anksciau, tai as tikrai buciau supratusi, del mano kaltes, kad neprisileidziu, bet db, tai cia kitur problema