Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Regina, pasiteisinsiu pirmą ir paskutinį kartą, nors to labai nemegstu nei daryti, nei aiškinti.
Nesu šventoji karvė, nemėgstu "saldybių", optomizmo turiu visada ir labai didelį kiekį. Bet kartu ir svarstau viską labai blaiviai, susideliodama viską į lentynėles.
Jei perskaitote mano postus piktai, vadinasi jūs jau susidarote išankstinę nuomonę, kad mano postuose yra daug agresijos.
Ne vieną kartą sakiau, tarp eilučių nėra nieko parašyta, skaityti reikia be emocijų, be pykčio, be jokios intonacijos.
Mano teiginiai yra paremti stebėjimu, ne tik savo asmeniniais išgyvenimais. Todėl galiu sau leisti konstatuoti ir išreikšti savo subjektyvią nuomonę, kaip ir kiekviena bet kuri čia esanti.
Vaikų aš turiu, todėl, galiu ir sau leisti pastebėti, kad n-tąjį IVF'ą daryčiausi tik tuo atveju, jeigu turėčiau 100% garantiją, nes laimingą loterijos bilietą ištraukiau 2009 metų birželio mėnesį.
Papildyta:

Dirbau, mokiausi, sportavau, nėriau į visuomeninę veiklą, namuose būdavau ~21-22 val., kai virsti iš kojų, o vienintelė mintis - Dieve, kaip aš pavargau ir noriu tik miegot....
Papildyta:

Norma. Prie pirmą IVF'ą svarsčiau kas geriau - pasidaryti remontą, pasikabinti užuolaidas, nupirkti vyresnėliui spintą ar mesti pinigus į balą.
Besvarstydama mintyse, matyt prasižiojau ir garsiai, nes draugai pradėjo pirmas sumas rinkti, tai buvo impulsas, kuris privertė žengti link bedugnės krašto.

Susiradau pirmąją Lin4ia žinutę, nuo kurios prasidėjo visas šitas kipišas
Na nėra taip, kad visos nevaisingos karjerą darė ir namus statė, o paskui nebepastoja! Nėra! Eilinis mitas!
O pinigai eina kartu su nevaisingumo gydymu, nes nevaisingumo gydymas kainuoja.
Galima 1-2-3-4 kartus nueiti pas dr. Klimą už dyką, ir išeiti namo, kai reiks mokėti už tyrimus, vaistus ir IVF.
Žinau, kad BAKe antra konsultacija kainuoja 180 Lt. 250+180+180+180... ir t.t. Na ir ką? Aš visai visai negalvoju apie pinigus... atsipalaidavau ir negalvoju.

Galbut ir nepiktai, tuomet atsiprasau.



O pas mane buvo butent taip. Kai buvau dar moksleive, bankas ateme buta ir visa turta, nuomavomes su tevais 1 kambari, tai sen tai ten, seimos pajamos buvo motinos uzdirbami 200Lt kurie ejo buto nuomai, o maistui - laukdavau kai mama parnes is darbo maisto likucius kuriuos vaikai nedavalge. Tada prisekiau sau kad niekada daugiau nebadausiu, nei as nei mano vaikai. Mano tikslas buvo vienintelis - uzdirbti pinigu ir islipti is skurdo! Daugiau nieko nenorejau ir apie vaikus net nemasciau bet ir nesisaugojau nes nebuvo tikslo, ciklo juk nera. Nuo 17 metu istojau i univera ir iskart pradejau dirbti per kelias vietas, ir savaitgaliais ir per sventes ir naktimis. Dirbau isteriskai, mokiausi irgi kad neiskristi i mokamas vietas. Sudirbau sveikata juodai, buvau ir reanimacijose ir ligoninese ir per naujakus ir per gimtadienius isejusi is ligoniniu toliau variau tuo paciu tempu, nezinodama poilsio, negailedama sveikatos ar sirgdama - reikejo islaikyti tevus ir darytis karjera. Su moteriska puse buvo viskas blogai bet buvo ne iki to, per visus vargus tiesiog nedaeidavo rankos. Juk svarbiausia buvo karjera, pinigai, nes kitaip atrode vel teks badauti. Kai pradejom planuoti vaikus, vaiksciuoti pas gydytojus viskas buvo jau gerokai uzleista, mano atvejis buvo ivertintas kaip sunkios formos... Vyras naslaitis, jo profesija kitokia, todel gydymams uzdirbdavau tik viena pati. Pinigai vis dar rupejo, bet teko skubiai keisti prioritetus, keisti darba kuris verte vazinetis i komandiruotes ir dirbti virsvalandzius/savaitgaliais i ramesni, kur galima susitarti del lankstesni grafiko ir vaikscioti pas gydytojus ir i laboratorijas kas antra diena...Perilgai mano prioritetas buvo karjera ir pinigai tad kai susigriebiau jau gydymas buvo daug sunkesnis ir brangesnis bet... esme ne tik tame, i hormonus pradejo blogai reaguoti sveikata. Visiskai sveika skydliauke iki gydymu, pradejo reikalauti vis daugiau ir daugiau vaistu (kuriuos teks vartoti visa gyvenyma) po kiekvieno gydymo ciklo, ir siaip tyrimai vis prastejo po kiekvienos dramblio dozes hormonu (tokiu paciu kaip per IVF jei ne didesniu nes nepasiduodavo nors tu ka) Nepadejo nei laparaskopijos drilingas niekas.. ne tai kad mmm ateidavo, o tiesiog negali O padaryt ir viskas nors 10 000 vaistams sukisk ... IVF daryti irgi sunku, nes labai prastai issistimuliuoja, vaistu dozes milziniskos - ir iskarto i hyperstimuliacija, bet kadangi keli geriausi gydytojai patvirtino kitaip nieko nebus tai taupiau IVF'ui ir tiek. Tai va sioje vietoje galim sia tema jau ir uzdaryti. Aciu visoms uz diskusija, isvados: tai TIK mano subjektyvi patirtis ir tiek. Taskas.

Pelargonijapas Klima planavau tik stimuliuotis nes su tokiom dozem vaistu dar ir vizitu nepatempciau, o isstimuliavus jau pacia procedura atlikti BAK'e. Cia parasiau tik siaip kaip ideja, kaip galima sutaupyt.

Svilpa taip skaitau knygas ir ne tik, prispaude gyvenymas ir skaitau. Taip jau isejo kad netradiciniai metodai kaip gyvenymo budo/maitinimo paketimas ir kt. kuriu emiausi is nevilties, taip pat visiskas susitaikymas ir ivaikinimo planai suveike labiau nei brangiausi gydytojai.

Ech margytes, pupytes, moteriskes ir visos kitos, kaip as noreciau jus visas be isimties apkabinti Nasusivaldziau, ir nutariau isikista i jusu "diskusija" Mes visos esame su istampytais nervais ir kartais ne tik svetimas zodis gali izeisti, bet ir vejas puciantis ne i ta puse, gali juodai sunervuoti Yra zmoniu labai tolerantisku, o yra ir tiesmukisku stacioku. Manau, koki 10metu atgal man kaikurie postai irgi butu pasirode siurkstoki, bet juose daugiau izvelgiu amerikietisko humoro, nei pykcio. O siandiena as juose net ir siurkstumo nematau, izvelgiu tik patirti ir superini humoro jausma. Juk mes rasome, skaitome ir reguojame i viska skirtingai ne tik del amziaus skirtumo ar del patirties skirtumo. Gal kartais musu rasliavu tekstui itakos turi elementarus dalykai, apie kurios mes net nesusimastome. PVZ kelinta ciklo diena Gal net tokios smulkmenos, itakoja musu jautruma Pries pora metu, as parasiau IVF temoi toki kvaila klausima Ir atsakyma i ji tikrai zinojau, bet vistiek parasiau. Tikiu kad daugelis forumieciu mano posta perskaicius pagalvojo, kad man nevisi namie. Kai stogas vaziuoja, del vienu ar kitu priezasciu, zmones daro daug keistu dalyku ir reguoja i viska skirtingai. Cia ir yra psichologija, ir galimybe save analizuoti. Asmeniskai nepazystu neivienos is cia esanciu. Visada daugiau skaitydavau nei rasydavau. (nebent koki kvaila kalausima kartais bruksteledavau ) Esu perejus jau turbut visas imanomas stadijas, tiek psichologines, tiek chirurgines ir medicinines, ir visas kitas kokiu tik yra. Na tik pas burejas dar nesu buvus ir vargu ar iki ju daeisiu, bet tikrai nesmerkiu tu kurios pas jas eina. Daug metu domiuosi psichologija ir filisofija. Nesu profe, tik megeja. Todel manau, kad sitoi temoi turetu buti diskutuojama apie savijauta ir analizuojama kokie veiksniai daro tai savijautai itaka, ir kokie yra imanomi budai ta savijauta pekeisti. Juk zmogus visada turi galimybe su savimi dirbti, save analizuoti ir meginti keistis, tam tik noro reik tureti. Vienas psichologas yra pasakes, kad vieni zmones psichologais gimsta o kiti jais tampa. Tiems zmonems kuriu gyvenimas klostosi daug maz pagal visuomenes normas gal ir neiskyla toks poreikis, nes jie eidami gatve nekreipia demesio i stumiama vezimeli, arba niescia moteri. Jiems naujiena kad drauge ar giminaite laukiasi, nesukele kvepavimo sutrikimo, arba asaru akyse. Juk mes norincios vaiku butent taip ir reguojame. Mes gi nekreipiam demesio i tai kokiu zmoniu gatvese vaiksto daugiau, porom ar po viena?! O tie kurie isgyvena skirybas, tik poras ir mato. Taigi butu nuostabu, jei mes pasidalintume savo patirtim ir isgyvenimais. Kad duotume nuoruodas i literaturos , psichologinio pobudzio filmus ar kitokius galimo saviteigos ugdymo ir dilesnio saves supratimo saltinius. Tik informacijos gausoje galima atrasti sau tinkanciu ir stiprybe suteikianciu dalyku. Tad siulau pasivaikscioti, pakvepuoti grynu oru ir vel prisesti prie sito, saliginai apskrito stalo ir pratesti diskusija Kad nebutu mano postas vien komentaras, siulau visai nebloga paskaita apie vyru ir moteru mastymo skirtumu ipatumus. http://www.youtube.c...h?v=0BxckAMaTDc
Turiu visa seminara isversta i Lietuviu kalba tik nemoku to failo ikelti, ir vargu ar tai imanoma, nes jo apimtis nemaza. Jei bus norinciu rasykite sevo el pasta i AZ mielai atsiusiu. Man sita paskaita padejo dar geriau suprasti save ir savo vyro elgesi Betkokiu atveju, tai papildoma informacija kuri padeda i kasdieni gyvenima pazvelgti su humoru. Sekmes visoms ir stiprybes.

Užjaučiu... Bet jeigu reikėtų viską pergyventi iš naujo, tikriausiai viską darytum taip pat (ar beveik taip pat). Nepultum daryti vaikų be darbo, buto, vyro, vien dėl to, kad tik greičiau

Labai atsiprasau visu El pastu neleidzia issiusti seminaro nes perdidele apimtis. As prasta kompiuteriste, tad nemoku suspausti failo ir sumazinti jo apimties. Jei atsiras mokanciu ir norinciu ta padaryti, mielai per Skype atsiusiu, nes pati tokiu budu ji gavau.

lin4ia,siaubinga istorija tikiu ,kad rašėt nuoširdžiai,kiekvienas ją perskaitęe suprato savait.nugi žiūrėkit,kaip mano iškrypusios smegenys priėmė šią informaciją:turėjau pyp pyp tėvą,kuris leido bankrutuot šeimai ir išlėkt gatvėn.turėjau pyp pyp mama,kuri tam pritarė.tada tu pati mokeis ir arei kaip jautis,kad paskui save temtum tėvus.dirbai kažkokius keistai neapmokamus darbus,nes ariant tiek kiek rašai,apie pinigų stygių nekalbėtum.tada susiradai aviną vyrą,kurį irgi įsimetej į tą tempiamą vežimą,kadangi tavo istorijoj nėr nei žodžio apie draugus ir gimines,kurie padėtų,tai reiškia jų tiesiog nėra (netgi baisioji nakviša mini žmones,kurie jai padėjo,kai buvo sunku).tai toj vietoj kyla begalė klausimų,kodel tau taip vyksta.ar ne per daug tempi?

Liūdna istorija, bet pati esmė kaip jūs teigėte nevaisingos šeimos tos, kurios labiausiai orentuotos į materialumą. Kad ir jūsų konkrečiai atveju, diagnozė kaip suprantu policistinės kiaušidės - tai tokios diagnozė neatsiranda nuo pinigų turėjimo/neturėjimo, karjeros darymo/nedarymo.

Daryciau, galvociau labiau apie save, sveikata ir seima o ne vaidinciau visu gelbetoja ir sponsore. Bet buvau jauna durna galvojau kad kitaip negali ir buti. Su vyru mes kartu virs 12 metu, susituoke virs 4. Jis pradzioj norejo palaukti su vaikais, kol pabaigsim mokslus, tvirtai atsistosim ant koju. Palaukem... po to teko dar 5 metus laukti... Kiti pagimdo ir 18-19 metu ir nieko, isgyvena, ir vaikai netrukdo karjerai, ir mobilizuoja zmogu.



del tevo tarkim tiesa. giminaiciu nera, arba keli tolimi kitam pasaulio kraste. seimos draugai tapo tevo kreditoriais o reiskia priesais (jauciu po situ zinuciu teks man keisti nicka). o mano draugai? tuo metu moksleiviai ir studentai? be to pakankamai greitai pradejau pati lipti is skyles, kol buvau studente dirbau blogai apmokamus darbus, o veliau situacija gerejo, taip pat ir alga (tik sumoketi uz tai reikedavo sveikata ir nenormuotomis darbo dienomis), bet turint tikrai nebloga alga dali jos sueidavo tevu problemoms spresti. kodel taip vyksta? kiekvienas turi savo istorija... tempiau nes neturejau kito pasirinkimo.

bet kalba ne apie tai o apie poziuri su kurio buvau nuejusi i krastutinuma, darboholizma, pinigu kalima. kokias isvadas galim padaryti? 1) perilgas delsimas ir koncentracija i materialius dalykus nuveda i aklaviete. 2) kai mes priimam sprendima cia ir dabar ar kisti pinigus i gydymus (arba kitas priemones) ar dar palaukti, suremontuoti buta - tai gali atsitikti taip kad veliau tame suremontuotame bute bus tuscia...Kartais materialine puse tiesiog perdaug sureiksminama.

[quote=Nakviša,2010 10 29, 09:01]
Regina, pasiteisinsiu pirmą ir paskutinį kartą, nors to labai nemegstu nei daryti, nei aiškinti.
Nesu šventoji karvė, nemėgstu "saldybių", optomizmo turiu visada ir labai didelį kiekį. Bet kartu ir svarstau viską labai blaiviai, susideliodama viską į lentynėles.
Jei perskaitote mano postus piktai, vadinasi jūs jau susidarote išankstinę nuomonę, kad mano postuose yra daug agresijos.
Ne vieną kartą sakiau, tarp eilučių nėra nieko parašyta, skaityti reikia be emocijų, be pykčio, be jokios intonacijos.
Mano teiginiai yra paremti stebėjimu, ne tik savo asmeniniais išgyvenimais. Todėl galiu sau leisti konstatuoti ir išreikšti savo subjektyvią nuomonę, kaip ir kiekviena bet kuri čia esanti.
Vaikų aš turiu, todėl, galiu ir sau leisti pastebėti, kad n-tąjį IVF'ą daryčiausi tik tuo atveju, jeigu turėčiau 100% garantiją, nes laimingą loterijos bilietą ištraukiau 2009 metų birželio mėnesį.
Papildyta:

Nereikia teisintis Nakvisa,zinai pasakysiu tau tiesa mes cia visos reaguojam per daug jautriai,o ir as esu labai jautri perskaiciau visa tavo pasisakyma ir man tiesiog agresyvumas sukilo,nezinau kodel..parasiau tai is karto nepagalvojus,bet dabar kai pradejau galvoti suparatu kad tai buvo mano greitas ir neapgalvotas pasisakymas.
Bet matai kad ir po N-tojo karto bet vis del to giliai sirdyje ranku niekada ir nebuvai nuleidus,vis delto tau pavyko istraukti ta vieninteli bilietuka. Su tuo tave ir sveikinu .
As taip pat pradejau i viska ziureti kitaip ir mastyti buvau padarius pertrauka tarp nesibaigianciu vaistu naudojimo ir vis nepavykusiu IVF.. pradejau sportuoti,pasineriau visa galva i karjera,bet kai vel atsibudau po1,5metu pagalvojau o kodel gi vel nepabandzius,nes kitaip ir nesuzinosi ar tau lemta istraukti ta bilieta?? juk gyvenimas toks dalykas kad ir kaip besistengtum jis tave vis nuzemina,bet svarbiausia niekada nepaiduoti ir tuo tiketi! Jeigu tureciau jau leliuka nezinau ir as ar bandyciau vel,juk 100% garantijos niekada nebus.....

Lin4ia, sunkus tavo gyvenimas, bet idomus pasakojimas. Noreiu pabaigos, laimingos pabaigos

etera, nagi bandau isivaizduoti draugai, gimines renka man pinigus, kad tureciau issipirkti uz nevaisingumo gydyma Abejoju, ar nors vieni gimines ar daraugai aukotu pinigus tokiems dalykams, juo lab, kad dabar visiem gi riesta

Sontelis, daug tiesos tavo postuose! dokoju, kad nori pasidalinti su visais geru filmu!

ne nu cia tai pasakei! vos spejau i tuoleta is to juoko! "koju isskest" praskaidrinai man diena, skaiciau taip itemptai visu pasisakymus ir uzsizvengiau prie to posakio garsiai iki asaru