Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Aš irgi ne kartą ir ne du girdėjau patarimus, kad reikia laikyt kojas pakėlus Pasakyčiau, kad gerai padeda nabašninkui kompresas, bet nesupras

Pasiklausai tokiu ikyruoliu, tai atrodo vos ne nevaisingumo specialistai auksciausios kategorijos susirinke Truksta, oi truksta lietuviams sugebejimo nelysti i kito gyvenima ir pasilaikyti patarimus sau, kai niekas ju nepraso.

Yra kažkas, kas niekaip neatstoja nuo Jūsų?

Pirmiausia gal reikėtų pabandyti "išrūšiuoti" klausinėtojus. Dalis iš jų klausinėja ne dėl pramogos, ne iš smalsumo, bet dėl to, kad jūs iš tikrųjų jiems rūpite. Gal jie nemoka paguosti, duoda absurdiškus patarimus, bet ketinimai jų geranoriški. Tokiems turbūt užtektų paaiškinti, kad turite rūpesčių, bet nenorite ta tema atvirauti.
Ir žinoma bus daugybė klausinėtojų, kurie domisi jumis tik iš sportinio intereso, norėdami patenkinti savo smalsumą, norėdami pasigirdi savo pasiekimais, jus pamokyti ar turintys dar kokių tai kitų tikslų. Giliai viduje jūs jiems nelabai ir rūpite, tai paklauskite savęs, ar verta leistis su jais į diskusijas.
Kaip pačius sakinius suformuluoti, sunku patarti. Priklauso nuo jūsų pačių asmenybės, nuo klausinėtojo, nuo santykių su juo. Vienam užtenka pasakyti tyliai, nuoširdžiai, atvirai, kitam norisi atsikirsti grubiai... Bet viena yra aišku, jei žmonėms neaišku, jie klaus, ir klaus, ir klaus, kol gaus atsakymą. Norite, kad nebeklausinėtų - atsakykite jiems. Ką ir kiek sakyti sunku patarti, reikia žiūrėti konkrečią situaciją...


Sveikinti Jūsų dar nesiryžtu, priešakyje dar ilgas ir atsakingas kelias laukia. Tik norėjau šį tą pasakyti dėl diskusijos.
Kada nors, vardan asmenybės tobulėjimo, grįžkit į pačią pirmą žinutę, nuo kurios diskusija prasidėjo. Visos kitos žinutės buvo tik papildymai, paaiškinimai, pasiteisinimai. Gal vėliau ir pasigailėjote parašiusi kai kuriuos teiginius, bet jau nebuvo kur trauktis, ir kitomis žinutėmis tiesiog bandėt ginti užimtą poziciją. Taigi, pamąstykit ir sąžiningai sau atsakykit, kokia buvo tos pirmosios žinutės parašymo intencija? Kokie tikslai? Ką norėjote pasakyti, ko siekėte savo žinute? Tai neskubu. Galit sugrįžti, kai jau pilvukas bus paaugęs, kai jau apčiuopsit leliuko kulniukus įbestus Jums į pilvą. Tiesiog sugrįžkit dar kartą ir perskaitykit kitomis akimis, tada sąžiningai atsakykit į klausimą, kurį uždaviau, ir tada suprasit, kodėl buvot suprasta taip, o ne kitaip.
Sėkmės ir Jums. Ramaus ir džiugaus laukimo.

Skaičiau skaičiau, gal kokiu stris kartus. Ypač atidžiai kelis kartus perskaičiau Linutės postus. Na niekur neradau jokio įžeidimo.

Argi aš kalbu apie įžeidimą???

nemanau , kad visos čia susirinkusios tik ir laukė tos minutės, kad tik įžeistų ką nors.... visos pasidalino mintimis, išgyvenimais ir patirtomis akimirkomis.... reikia visada skaityti su teigiama mintimi... gyvenimas per trumpas, kad įžeidinėti visus paeiliui tiesiog vienos nepatyrusios ir mąsto vienaip, kitos su patirtimi bet tyli, trečios tyliai verkia, ketvirtos bando rasti išeitį...
čia susirinkome tikrai neįžeidinėti ir neskaityti moralų... manau ar vienaip ar kitaip gyvenimas atlygins už visus darbus tiek gerus , tiek blogus

Pagrindinis mūsų tikslas pasidalinti vargais, išlieti skaudančios širdies mintis ir palaikyti vieną kitą

Oj, atsiprašau, čia turbūt mano žinutė nuskambėjo kaip moralizavimas... Perskaičiau ją dar kartą. Tikrai nenoriu ir neturiu teisės kažko teisti ar vertinti...
Linutas, man tiesiog pasirodė, kad Jūs pasijutot nesuprasta, todėl jei norėtumėt daugiau sužinoti apie tai, kas nutiko, kodėl užvirė ši diskusija, tiesiog pamąstykit ta tema, kuria Jums siūliau. Jei norėsit, žinoma. Be to, kad norėjote būti atvira, buvo ir dar kaikas, nesakysiu kas, atraskite pati. Sėkmės visame kame.

zinau, sunku tiesiai kalbeti apie sia problema, bet taip ir pasakau, galvojame, ziuresime, bus matyt. Pvz kai vyro teta vis lindo i akis tai ir pasakiau - per mazai meldiesi matyt kad mes vaiku neturim. daugiau neklausia....tik man rodos cia yra daugiau susitaikymo su savimi ir situacija reikalas, o ne kas ir ko klausia,,,,cia kaip pvz netekus mylimo zmogaus, is pradziu bet koks klausimas sukelia liudesi ir asaras, bet ilgaainiui isisavini kad yra kaip yra ir nebesunku diskutuoti...dar visada galima pasakyti: as nenoriu apie tai kalbeti.


netiesa,,,meditacija ar baznycia jogos nepakeisi, nes jo pratimai pagerina kraujotaka ir energijos tekme visame kune, todel tai vienintele mankstos rusis siuloma esant nevaisingumui. Kartu darydama jogos pratimus uzsiimi kvepavimu, atsipalaiduoji ir pravalai mintis. Du viename....ir nebutina jokiu klubu ar dar kazko, viso ko reikia kilimelio ir dvd.

O aš - meldžiausi. Važiuodavau į Katedrą ir meldžiausi. Galbūt aplinkiniai to nesuprasdavo, nes klūpodavau prie altoriaus ir verkdavau. Ir meldžiausi, ne maldomis, o sudeliodavau visą skausmą, netgi padėkodavau (ir dabar esu dėkinga) už esamas kančias. Nes tik skausmas, sunkūs išgyvenimai padaro mus stipresnius. Suvokiau labai gerai ir aiškiai, kad įsodinimas, dar nereiškia, kad tai 100 proc. garantija, kad nėra ir nebūna Moment Glue klijų, kurie priklijuos kruopą.
Kai išeidavau - palengvėdavo, nes visos mintys buvo išsakytos, viskas būdavo "sudeliojama į lentynas".
Ir žinokit, kai paskutinį kartą dariausi IVF'ą, net ir mano gydytoja pastebėji, kad tuo metu buvau ramesnė, tarsi susitaikiusi su padėtimi, kad priiminiau visą procedūrą labai ramiai ir atsipalaidavusi.

Na va to tau pavydziu,nezinau kaip man taip padaryti.na negaliu eiti i baznycia nes negaliu kalbetis su tais kurie eina pries mus (kunigai).Na aisku pati pasikalbu su tuo kas virsuje,bet esu ji tiek nuvylusi kad jis manes net nesiklauso.Tad nezinau kaip man susigrazinti ta tikejima.
Jei del jogos ejau ,bandziau ,patiko,bet negalejau sau leisti uz juos moketi.Tad teko nutraukti tuos lankymus.

Prince nezinau is kokio tu miesto, bet VLN yra daug jogos studiju kur vienas uzsiemimas kainoja 15-20Lt o perkant abonementa dar pigiau. Galima eiti bent karta per savaite pavyzdziui

O nuėjus į bažnyčią būtina kalbėtis su kunigu? Nebūtina juk lysti į zakristiją.
Pasaka tai ar ne pasaka, bet bažnyčioje kitokia aura, kita aplinka, ji persismelkusi mintimis, džiaugsmu, sielvartu, įvairiomis emocijomis.
O tu padėkok, padėkok už viską ką tau davė gyvenimas. Gyvename tik vieną kartą, paskutinį ir pirmą, esame maaažas energijos žybtėlėjimas žemėje.
Kunigas =/= Dievas. Mes esame Dievo kūriniai, mes sukurti pagal Dievo paveikslą, mes esame Kūrėjo dalis, patys esame kūrėjais. Mes patys pamiršome dieviškumą savyje ir atidavėme jį save laikančiais išskirtiniais asmenimis. Juk tam, kad pasikalbėti su Dievu tarpininkas nebūtinas, mintys ir maldos nepersiduos greičiau ir kokybiškiau

Skamba truputi kaip iš sektos ane? Bet tai grynai mano mintys ir mano subjektyvi nuomonė.