Knygos knygos knygos * 29 namučiai

Berods dauguma šį statusą gavo

FB skelbia:
suknyga.lt Priklauso nuo kelių dalykų: registracijos laiko, perskaitytų knygų ir dar poros paslaptingų ingridientų formulėje

aišku

Muriel Barbery "Ežio elegancija".

Knygos sandara labai paprasta: yra du pasakotojai- 50- metė namsargė Renė ir 12-metė Paloma. Abi jos gyvena viename name, abi išsiskiria iš kitų gyventojų- Renė, nors ir nebaigusi jokių mokslų, bet labai daug skaitanti (tiek detektyvus, tiek klasiką, tiek filosofijos veikalus), ir šiaip gyvena ne visai "namsargiškai". Paloma ne pagal metus protinga, kiek keista ir pilna įvairiausių minčių. Tos mintys ir pamąstymai (tiek vienos, tiek kitos) ir sudaro visą knygą, net įvykiai, kurių ir taip nedaug, atpasakoti iš kurios nors požiūrio taško. Jei kas nors pagalvojot- kaip nuobodu, turiu pasakyti, kad visai ne. Tie pamąstymai patys įvairiausi. Apie kasdieninį gyvenimą, apie žmogaus ( arba katino) gyvenimo prasmę, apie gyvenimo malonumus ir grožį smulkmenose, kurio daugelis nepastebi, net apie tai, dėl ko reikia gerai mokėti kalbos gramatiką, ir dar daug kitų dalykų. Kadangi su filosofija aš nedraugauju, tai filosofiniai klausimai man mažiausiai patiko, bet jų ne itin daug. Visa kita buvo labai įdomu. Skaitydavau, atrodo, apie žinomus dalykus, bet vis rasdavau ko nors naujo. Knygai einant į pabaigą, į galvą atėjo Antoine de Saint- Exupery žodžiai: didžiausia vertybė šioje žemėje yra žmogaus ryšys su žmogumi (arba kažkaip labai panašiai). Ir pagalvojau, kaip greit mes kartais nurašome žmogų, net nepradėję jo pažinti.

Ir keli nepatikę dalykai:
1. Knygos viršelis. Jei nebūčiau kažkur skaičiusi palankaus atsiliepimo apie šią knygą, viršelis su kažkokiu vabzdžiu tikrai nebūtų manęs suviliojęs.
2. Buvo tokių sudėtingų ir ilgų sakinių, kad kai juos pabaigdavau, buvau pradžią jau ir pamiršusi (laimei, jų nebuvo per daug).
3. Labai labai daug skyrybos klaidų. Maniau, kad GIMTASIS ŽODIS -rimta leidykla, tai nežinau, kodėl nesugebėjo vietoj sudėti kablelių ir ypač nedėti jų ten, kur visiškai nereika (knygoj buvo tokia vieta, kai Renė supyko ant vienos ponios, kuri parašė jai laiškelį su neteisingai padėtu kableliu. Tai pagalvojau- įdomu, ką apie tai mano knygos redaktorė, korektorė ar kas kitas, kas tikrina skyrybą, pats padaręs tiek daug klaidų).
4. Pati pabaiga. Nesupratau, kam taip reikėjo baigti knygą- nuo to papasakotos istorijos efektas tikrai nepadidėjo.

Neaišku, kokią nuomonę susidarysit iš mano žodžių, bet man knyga labai patiko. Net nežinau, su kokia kita galėčiau palyginti. Būtinai skaitysiu dar nors kartą.

Baigineju 52 Nostradamo pranasystes... baigsiu, kad tik baigt.. manes visai nesudomino ne mano stiliaus pasirodo..

Oi labai įdomus man bus atsiliepimas apie šią knygą. Iš Gavelio repertuaro esu skaičiusi 'Vilniaus pokeris' ir 'Vilniaus džiazas'. Abi knygos man labai patiko.

Sielos Sparnai, labai įdomūs knygos aprašymai.

Pirmoji labai sudomino... reikės pasidomėti, kas čia per knyga.


Papildyta:


Aš net nepastebėjau, tik kaip čia perskaičiau...
Gavau - Skaitytojas.

Man kaip tik trūko šio komentaro va prieš minutę skaitinėjau šios knygos aprašymą ir ji mane labai vilioja. Na tai dabar tikrai jos ieškosiu ir skaitysiu

Prieš pradedant skaityti, prisiklausiau įvairiausių atsiliepimų apie šią knygą: šlykšti, baisi, sukrečianti, bjauri ir t.t. Jeigu man reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai tiktų - slogi. Knygoje visa istorija pasakojama trijų veikėjų balsais: žmonos, kuri miega Letargo miegu, jos vyro, kuris bando išsiaiškinti, kodėl ji užmigo ir tų mistinių vabalų - tarakonų. Beje, žmona yra nėščia. Labiausiai patiko vyro istorija ir kaip jis aiškinosi tas priežastis, tikras detektyvas. O moters kalbos gryna sapalionė, kažkokios haliucinacijos, tarakonai irgi pasąmonėms srautais kalba Perskaičius supratau, kad išmetus iš knygos moters žodžius arba net jų neskaičius, knygos esmė nepasikeistų ir eitų suprasti visą siužetą. Kas patiko? Kad buvo minimi rašytojai: Kafka, Šulcas, netgi dabar mūsų minimas Cortazar'as. Ne tik paminėti, bet ir panagrinėti jų darbai, nes letarginė moteris gi buvo literatė
Nebuvo man baisi ta knyga, nebuvo tų tarakonų tiek, kad reikėtų aikčioti ar šlykštėtis. Knygoje nemažai psichoanalizės, biblijinių motyvų, šiek tiek net mitologijos, todėl ir visus tuos tarakonus reikėtų nagrinėti gilesniais mitologiniais klodais. Aš nesupratau Man atrodo, kad iš pačios temos būtų galima "sukurpti" labai gerą detektyvą, nes mintis pati tai super. Bet man toks jausmas, kad per daug joje intelektualumo, kur man dar reiktų paaugti, jeigu norėčiau iki galo viską suprasti. Daviau knygai tik 3 balus. Nesiryžtų kažkam labai rekomenduoti, nebent norit patys patirti visa tai.

Skaitau dabar Irvingo "Vidutinio svorio santuoką"
tai knygoje daug istorijos apie karą, kurios galėtų nebūti, plačiai pristatomi personažai, siužetas įdomus (svingerių šeimos), bet kažko trūksta Skaitau susikaupusi labai, nes mėtosi nuo vieno laiko prie kito, tai apie praeitį, tai apie dabartį.
Tai mano pirmoji Irvingo knyga....

Kai taip parašei, visai užsinorėjau šitos knygos. Va kad taip tų tarakonų nebūtų, tai tikrai traukčiau į sąrašą.

Nebjok tų tarakonų Aš ją du kartus skaičiau - nesuvalgė Bet po šitos knygos tų ūsuotųjų susitikt nesinori