
Liūdnas romanas, apie tryjų draugų grįžusiu iš karo draugyste, bandyma stotis ant kojų ir įsilieti į gyvenimą. Jų kasdienybė nors ir paprasta bet įtraukė nuo pat pradžių, visi veikėjai kažkuo traukė buvo įdomūs ir saviti. Pagrindinių veikėjų meilė man pasirodė tokia graži ir nuoširdi. Labai džiaugiuosi kad apie karą buvo mažai rašoma, tik paminėti keli prisiminimai, kurie tikrai nepamaišė. Iš pradžių bijojau imti dar vieną Remarko knyga, nes pries tai skaičiau Vakarų fronte nieko naujo, tai kažkaip sunkiai skaitėsi.. Bet prisiskaičiau gerų atsiliepimų ir tikrai nenusivyliau šia knyga,tiksliau likau labai patenkinta. Aišku nuliūdino knygos pabaiga kuri privertė susimąstyti, apie gyvenimo trapumą ir kaip sunku žinoti kad tavo mylimas žmogus mirs, o tu turi išlikti ramus. Tikrai daug minčių sukėlė, nemoku žodžiais išreikšti ką galvojau užvertus knygą.