Įkraunama...
Įkraunama...

Twilight saga, 25 tema

Apklausa: Kuri antrojo plano herojė jūsų mylimiausia? (47 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
QUOTE(Daiva41 @ 2010 09 29, 13:04)
Perfekta, tik dėl tavęs, galvoju, gal paskaičiusi šią citatą susigundysi knygas perskaityti mirksiukas.gif  biggrin.gif

„...Žinojau, kad pasinaudos padėtimi. Laukiau to. Stovėjau labai ramiai – užsimerkusi, kumščius prispaudusi prie šonų – kai jo rankos suėmė mano veidą, o lūpos su įkarščiu, nedaug tesiskiriančiu nuo prievartos, susirado manąsias.
    Pajutau jo pyktį, kai jo lūpos susidūrė su pasyviu mano pasipriešinimu. Viena ranka pasislinko ant mano sprando ir sugriebė plaukus prie šaknų. Kita šiurkščiai čiupo už peties, papurtė ir pritraukė prie savęs. Paskui nučiuožė žemyn mano ranka ir susirado riešą. Džeikobas užsikėlė mano ranką sau ant peties. Palikau ją ten, vis dar suspaudusi kumštį, gerai nežinodama, kiek galiu pasiduoti nevilčiai ir stengtis išsaugoti jį gyvą. Visą tą laiką jo lūpos, keistai švelnios ir šiltos, bandė išspausti iš manęs atsakomąjį veiksmą.
    Vos įsitikinęs, kad nenuleisiu rankos, jis paleido mano riešą ir apkabino liemenį. Jo degantis delnas susirado nuogą mano juosmenį ir truktelėjo į save; mano kūnas išlinko ir prisipaudė prie jo.
    Jo lūpos akimirką paleido manąsias, bet aš žinojau, kad jis dar toli gražu nebaigė. Lūpomis perbraukė žandikaulį ir ėmė tyrinėti kaklą. Paleido mano plaukus, suėmė kitą ranką ir užsikėlė ant peties kaip ir pirmąją...“


Negaliu...fuuuu....fe.... doh.gif  biggrin.gif

wub.gif koks fuu...cia galima ir orgazma pajusti lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Daiva41 @ 2010 09 29, 11:09)
Negaliu, perfektą gundau mirksiukas.gif  biggrin.gif



tai keliam, po puslapi pradedant nuo pirmosios knygos lotuliukas.gif i diena po pora puslapiu, perskaitys nori nenori lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(*Rūta* @ 2010 09 29, 13:14)
tai keliam, po puslapi pradedant nuo pirmosios knygos  lotuliukas.gif  i diena po pora puslapiu, perskaitys nori nenori  lotuliukas.gif

lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Arti @ 2010 09 29, 13:07)
Fuuuuuuuuuuuu...istrynk doh.gif  stupid.gif  mega_shok.gif

o man patink... as sitos knygos neskaicius... kita savaite tik pasiimsiu popierine, kompe skaityt akiu gaila...

fain epizodas is fotosesijos. Maciau Dzeiko fotkiu is cia smile.gif

fotosesija
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gorada: 29 rugsėjo 2010 - 11:23
QUOTE(perfekta @ 2010 09 29, 12:14)
wub.gif koks fuu...cia galima ir orgazma pajusti lotuliukas.gif


Ir vis tiek jis liko ant ledo...
Atsakyti
- Ne, - toliau kalbėjo jis. - Galvojau apie tai, kad norėčiau kai
ką pabandyti. - Ir jis vėl suėmė delnais mano veidą.
Negalėjau kvėpuoti.
-Jis dvejojo - bet ne taip, kaip įprasta žmogui.
Ne taip, kaip vyras abejotų prieš pabučiuodamas moterį, apgalvotų,
kaip ji reaguos, svarstytų, ar jai tai patiks. Galbūt dvejotų norėdamas
pratęsti akimirką, tą nuostabų laukimą, kartais malonesnį
už patį bučinį.
Edvardas svyravo, nes tikrino save, vertino, ar tai saugu, norėjo
įsitikinti, kad jis vis dar valdo savo poreikius.
Ir tada jo šaltos marmurinės lūpos labai švelniai prisilietė prie
manųjų. Mano reakcija buvo tokia, kokios nė vienas nesitikėjome.
Man užvirė kraujas, ėmė deginti lūpas. Įkvėpdama garsiai aiktelėjau.
Įkišau pirštus jam į plaukus, prispaudžiau jį prie savęs.
Traukdama į save jo svaigų kvapą prasižiojau.
Tuoj pat pajutau, kaip jis virsta kietu akmeniu. Jo rankos švelniai,
bet stipriai atstūmė mano veidą. Atsimerkiau ir išvydau jo budrią
išraišką.
- Oi, - žioptelėjau.
- Labai švelniai pasakyta.

Ir cia tik pradzia triniti.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Arti: 29 rugsėjo 2010 - 11:20
QUOTE(perfekta @ 2010 09 29, 11:15)


nu tai ka startas?
Perfektai asmeniski Pink styliuje lotuliukas.gif

ĮŽANGA
NIEKUOMET RIMTAI NESUSIMĄSČIAU, kaip mirsiu, - nors per pastaruosius
kelis mėnesius turėjau užtenkamai priežasčių. Bet jei ir
būčiau susimąsčiusi, man jokiu būdu nebūtų atėję į galvą, kad mirsiu
šitaip.
Užgniaužusi kvapą stebeilijau į salės galą, į tamsias medžiotojo
akis, o jis maloniai žvelgė į mane.
Be abejo, tai puikus būdas mirti, mirti už mylimą žmogų. Netgi
kilnu. Ir į tai reikia atsižvelgti.
Žinojau, kad jei nebūčiau išvažiavusi į Forksą, dabar nežvelgčiau
mirčiai į akis. Bet, kad ir kaip bijojau, neprisiverčiau gailėtis
dėl savo sprendimo. Kai gyvenimas suteikia tai, apie ką nė svajote
nesvajojai, neišmintinga sielvartauti, kai jis pasibaigia.
Medžioklis, pamažu žingsniuodamas manęs žudyti, draugiškai
nusišypsojo.

QUOTE(Gorada @ 2010 09 29, 11:15)
o man patink... as sitos knygos neskaicius... kita savaite tik pasiimsiu popierine, kompe skaityt akiu gaila...



kaip as tau pavydziu wub.gif kaip noriu vel ja i rankas paimti blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Rūta*: 29 rugsėjo 2010 - 11:20
QUOTE(Daiva41 @ 2010 09 29, 12:47)
"Užtemimas" 446 psl.
"Džeikobo lūpos nurimo anksčiau už manąsias. Atsimerkiau, jis nustebęs pakiliai žvelgė į mane.
- Turiu eiti, - sušnabždėjo jis.
- Ne.
Patenkintas mano prašymu jis nusišypsojo.
- Ilgai netruksiu,-pažadėjo jis.- Bet pirma dar kai kas...
Jis vėl pasilenkė mane pabučiuoti, nebuvo priežasties priešintis. Kokia prasmė?
Šįkart buvo kitaip. Jo delnai švelniai laikė mano veidą, lūpos buvo atsargios, dvejojančios. Bučinys buvo trumpas ir neapsakomai saldus.
Jis apsivijo mane rankomis ir stipriai prisiglaudęs sušnabždėjo į ausį:

- Tai turėjo būti mūsų pirmas bučinys. Geriau vėliau nei niekad.
Jam ant krūtinės, kur jis nematė, susitvenkė ir išsiliejo ašaros."


Kai skaičiau norėjau ir Belą ir Džeikobą užmušti doh.gif  biggrin.gif

O man labai patinka tas ju bucinys wub.gif galit metyt akmenim, bet per toli esu..vistiek nepataikysit lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Arti @ 2010 09 29, 12:18)
Ir cia tik pradzia triniti.gif


friends.gif
Atsakyti
1. PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI
MAMA VEŽĖ MANE Į ORO UOSTĄ automobiliu atidarytais langais.
Finikse buvo dvidešimt keturi laipsniai, dangus giedras, be menkiausio
debesėlio. Vilkėjau savo mėgstamiausius marškinėlius - be
rankovių, nėriniuotus; apsirengiau juos atsisveikinimui. Nuo šiol
dėvėsiu striukę su gobtuvu.
Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, Olimpiko pusiasalyje,
yra mažas miestelis Forksas, kur dangų beveik nuolatos dengia
debesys. Šiame miesteliūkštyje lyja daugiau nei bet kurioje kitoje
Jungtinių Amerikos Valstijų vietovėje. Tai iš šio miestelio ir jo neišsisklaidančių
rūškanų šešėlių mama pabėgo su manimi, kai man
tebuvo keletas mėnesių. Kiekvieną vasarą, kol man suėjo keturiolika,
buvau verčiama mėnesį praleisti šiame miestelyje. Nuo to laiko
nebuvau nė kojos į jį įkėlusi. Pastarąsias tris vasaras mano tėtis
Čarlis dvi savaites atostogaudavo su manimi Kalifornijoje.
Ir štai dabar ištrėmiau save į Forksą - su didžiausiu siaubu. Nekenčiau
Forkso.

Mylėjau Finiksą. Mėgau saulę ir svilinantį karštį. Man patiko
bruzdantis, plačiai išsidriekęs miestas.
- Belą, - prieš man įlipant į lėktuvą pasakė mama - paskutinį iš
tūkstančio kartų. - Neprivalai to daryti.
Mama panaši į mane, tik trumpais plaukais ir su juoko raukšlelėmis.
Žvelgdama į jos plačias, vaikiškas akis jutau, kaip mane ima
kaustyti baimė. Kaip galiu palikti savo mylinčią, išsiblaškiusią, lengvabūdę
mamą vieną? Žinoma, dabar ji turi Filą, taigi mokesčiai tikriausiai
bus sumokėti, šaldytuve bus maisto, automobilyje - benzino,
pasiklydusi ji turės kam paskambinti, bet vis dėlto...
- Aš noriu skristi, - pamelavau. Visuomet buvau prasta melagė,
tačiau šį pramaną pastaruoju metu kartojau taip dažnai, kad dabar
jis nuskambėjo bemaž įtikinamai.
- Perduok Čarliui linkėjimų.
- Perduosiu.
- Netrukus pasimatysime, - tvirtino ji. - Gali grįžti namo kada
panorėjusi - parskrisk, kai tik pasiilgsi. Tačiau jos akyse regėjau
pasiryžimą aukotis.
- Dėl manęs nesirūpink, - nuraminau ją. - Bus smagu. Myliu
tave, mama.
Ji stipriai mane apkabino, paskui įsėdau į lėktuvą, ir mama
nuėjo.
Skrydis iš Finikso į Sietlą trunka keturias valandas, dar valandą
tenka skristi mažesniu lėktuvu į Port Andželą, paskui dar valandą
važiuoti iki Forkso. Skristi man patinka, bet valanda automobilyje
su Čarliu kėlė nerimą.
Čarlis manęs nekantriai laukė. Regis, jis nuoširdžiai džiaugėsi,
kad pirmą kartą atvykstu pas jį gyventi ir ketinu pasilikti ilgam. Jis
jau užrašė mane į mokyklą ir žadėjo padėti įsigyti automobilį.
Tačiau su Čarliu,be abejo, bus keblu. Nė vieno iš mūsų negalėjai
pavadinti šnekiu, nenumaniau, apie ką kalbėsimės. Žinojau, kad
jį apstulbino mano sprendimas - aš, kaip ir mama, neslėpiau, jog
negaliu pakęsti Forkso.
Kai nusileidome Port Andžele, lijo. Neįžvelgiau čia jokio ženklo
- lietus šiose vietose buvo įprastas. Jau buvau atsisveikinusi su
saule.
Čarlis laukė manęs policijos automobilyje. Ir šito tikėjausi. Čarlis
Svanas - policijos viršininkas dorame Forkso miestelyje. Pagrindinė
priežastis, kodėl svajojau nusipirkti automobilį, nors kišenės
ir buvo apytuštės, buvo ta, kad nieku gyvu nenorėjau važinėti po
miestą automobiliu su raudonomis ir mėlynomis lemputėmis ant
stogo. Niekas taip netrikdo eismo, kaip policininkas.
Kai klupinėdama išsiropščiau iš lėktuvo, Čarlis mane negrabiai
viena ranka apkabino.
- Džiugu tave matyti, Bele, - šypsodamasis tarė jis, mašinaliai
sugriebė mane ir sulaikė. - Neką tepasikeitei. Kaip Renė?
- Mamai viskas gerai. Ir man džiugu tave matyti, tėti. - Negalėjau
kreiptis į jį „Čarli".
Turėjau tik kelis krepšius. Dauguma mano Arizonos drabužių
netiko lietingam Vašingtonui. Mudvi su mama sudėjome savo
santaupas ir papildėme mano žiemos drabužių atsargas, bet jos vis
vien buvo menkos. Viskas lengvai tilpo į policijos automobilio bagažinę.
- Radau tau tinkamą automobilį, ir labai pigų, - pranešė jis, kai
prisisegėme diržus.
- Kokį? - Man kėlė įtarimą tai, kad užuot pasakęs „tinkamą automobilį",
jis pridėjo „tau tinkamą automobilį".
- Na, tiesą sakant, tai pikapas „Chevy".
- Kur jį radai?
- Prisimeni Bilį Bleką, kuris gyvena La Puše? - La Pušas - tai
mažas indėnų rezervatas pajūryje.
-Ne.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Rūta*: 29 rugsėjo 2010 - 11:26
Blyn..jau barzdos ilgumas doh.gif jei galeciau pagauciu ir nuskusciau
user posted image
Papildyta:
lotuliukas.gif
Spauskit cia biggrin.gif

Atsakyti
siandienai psio, o to pati skaityt pradesiu doh.gif
Atsakyti