"...Nusišypsojau ir padėjau galvą jam ant krūtinės. Jis stipriau mane apglėbė.
- Galėčiau prie to ir priprasti,- tariau.
- Tik nesakyk, kad tavo šokių problemos išsisprendė.
- Šokti ne taip jau baisu - su tavimi. Bet aš visai ne tai turėjau galvoje,- dar stipriau prie jo prigludau.- O tai, kad niekada tavęs nebepaleisiu.
- Niekada,- pažadėjo jis ir pasilenkęs pabučiavo mane.
Tai buvo rimtas bučinys- ilgas, aistringas. Užmiršau kur esanti, o paskui išgirdau Alisą šaukiant:
- Bela! Laikas!
Mane trumpam apėmė susierzinimas, kad moša šitaip trukdo.
Edvardas nekreipė į ją dėmesio; jo lūpos stipriai glaudėsi prie manųjų, atkakliau nei paprastai. Širdis ėmė daužytis, o delnai slysti marmurine jo oda.
- Norite pavėluoti į lėktuvą?- visai šalia manęs griežtai paklausė Alisa. - Neabejoju, kad praleisite nuostabų medaus mėnesį oro uoste, laukdami kito skrydžio.
Edvardas vos pasuko galvą ir burbtelėjo:
- Dink, Alisa.- Tada vėl priglaudė lūpas prie manųjų.
- Bela, juk nenori skristi su šia suknele?- paklausė ji.
Man tiesą sakant, buvo tas pats. Šią akimirką niekas nerūpėjo.
Alisa tyliai suniurzgė.
- Edvardai, pasakysiu kur ją gabeni. Taigi padėk man, jei to nenori.
Jis sustingo. Tada pakėlė galvą ir rūsčiai dėbtelėjo į savo mylimiausią seserį.
-Tu siaubingai maža, kad būtum tokia didžiulė įkiruolė..."
Sveikos. I'm pass. Nepatinka man tokie zaidimai, atspek istrauka
Wow, koks salto
Grazus cia Taylor'as
Kas cia per urvinis zmogus? Kazkoks Jezus... Nepatinka man jis toks




QUOTE(Gorada @ 2010 09 29, 12:15)
Wow, koks salto


QUOTE(Lamelaa @ 2010 09 29, 12:27)
Blyn..jau barzdos ilgumas
jei galeciau pagauciu ir nuskusciau

Kas cia per urvinis zmogus? Kazkoks Jezus... Nepatinka man jis toks



QUOTE(uzsispyrele27 @ 2010 09 29, 11:22)
- Ir vėl klysti, - sumurmėjo man į ausį. - Toli gražu nesi padori
- niekas negali atrodyti taip gundančiai, taip nesąžininga.
- Atrodau gundančiai? - nustebau. - Galiu persirengti...
Jis atsiduso ir pakraipė galvą.
- Tu tokia paika.
Jis meiliai priglaudė savo vėsias lūpas man prie kaktos, ir
kambarys ėmė suktis. Nuo jo kvapo visiškai praradau gebėjimą
galvoti.
- Gal man paaiškinti, kaip tu mane gundai? - paklausė jis.
Be abejo, tai buvo retorinis klausimas. Jis pirštais lėtai perbraukė
man per nugarą, oda jutau jo dažnėjantį alsavimą. Mano rankos
suglebo jam ant krūtinės, vėl pasijutau apkvaitusi. Jis pamažu atsilošė
ir antrą kartą savo šaltomis lūpomis palietė manąsias, labai
atsargiai jas praskyrė.
Ir tada aš susmukau.
- Bela? - Jis išsigandęs pagavo ir pastatė mane.
- Nuo... tavęs... aš... nualpau, - apkvaitusi kaltinau jį.
- Ką man su tavim daryti? - pasipiktinęs suaimanavo jis. - Vakar,
kai pabučiavau, tu mane užpuolei! Šiandien alpsti man ant
rankų!
Ir cia buvo paskutine mano zinute

Perduokit kasnors i 25 psl. kad negrisiu

Susitiksim po 2 dienu, kai 26 temute atidarysit

Atitaisiau skriaudą padarytą sau ir Edvardos bei Belos gerbėjoms
Aš šitą savo pacituotą vietą taip norėčiau filme pamatyti...
Papildyta:
Joks ne urvinis, normalus barzdotas žmogus.
Jei netinka,nepatinka niekas nepyks...turi savo gražuolį Skirmantą ir turėkis

Ale mergicos,jus nemylite Roberto...aš supratau...as tik viena jį myliu...man jis visoks...o jums tik gražų duok

Aš šitą savo pacituotą vietą taip norėčiau filme pamatyti...

Papildyta:
QUOTE(style @ 2010 09 29, 13:33)
Joks ne urvinis, normalus barzdotas žmogus.
Jei netinka,nepatinka niekas nepyks...turi savo gražuolį Skirmantą ir turėkis


Ale mergicos,jus nemylite Roberto...aš supratau...as tik viena jį myliu...man jis visoks...o jums tik gražų duok

Na, aciu merginos... n-taji karta vel imsiu skaityti knygas...

QUOTE(uzsispyrele27 @ 2010 09 29, 11:37)
Laikykys moterie





QUOTE(uzsispyrele27 @ 2010 09 29, 13:37)
Tu jas paskolink kam nors. Tada bus kaip ir turi ir nori, bet negali...


QUOTE(Daiva41 @ 2010 09 29, 12:42)
Vakar kaip tik sesers dukra klause - ar galiu paskolinti BA draugei, nesiruosi artimiausiu metu skaityti?

Zaviuosi as perfekta - is kur ji turi tiek valios

QUOTE(Daiva41 @ 2010 09 29, 13:31)
"...Nusišypsojau ir padėjau galvą jam ant krūtinės. Jis stipriau mane apglėbė.
- Galėčiau prie to ir priprasti,- tariau.
- Tik nesakyk, kad tavo šokių problemos išsisprendė.
- Šokti ne taip jau baisu - su tavimi. Bet aš visai ne tai turėjau galvoje,- dar stipriau prie jo prigludau.- O tai, kad niekada tavęs nebepaleisiu.
- Niekada,- pažadėjo jis ir pasilenkęs pabučiavo mane.
Tai buvo rimtas bučinys- ilgas, aistringas. Užmiršau kur esanti, o paskui išgirdau Alisą šaukiant:
- Bela! Laikas!
Mane trumpam apėmė susierzinimas, kad moša šitaip trukdo.
Edvardas nekreipė į ją dėmesio; jo lūpos stipriai glaudėsi prie manųjų, atkakliau nei paprastai. Širdis ėmė daužytis, o delnai slysti marmurine jo oda.
- Norite pavėluoti į lėktuvą?- visai šalia manęs griežtai paklausė Alisa. - Neabejoju, kad praleisite nuostabų medaus mėnesį oro uoste, laukdami kito skrydžio.
Edvardas vos pasuko galvą ir burbtelėjo:
- Dink, Alisa.- Tada vėl priglaudė lūpas prie manųjų.
- Bela, juk nenori skristi su šia suknele?- paklausė ji.
Man tiesą sakant, buvo tas pats. Šią akimirką niekas nerūpėjo.
Alisa tyliai suniurzgė.
- Edvardai, pasakysiu kur ją gabeni. Taigi padėk man, jei to nenori.
Jis sustingo. Tada pakėlė galvą ir rūsčiai dėbtelėjo į savo mylimiausią seserį.
-Tu siaubingai maža, kad būtum tokia didžiulė įkiruolė..."
- Galėčiau prie to ir priprasti,- tariau.
- Tik nesakyk, kad tavo šokių problemos išsisprendė.
- Šokti ne taip jau baisu - su tavimi. Bet aš visai ne tai turėjau galvoje,- dar stipriau prie jo prigludau.- O tai, kad niekada tavęs nebepaleisiu.
- Niekada,- pažadėjo jis ir pasilenkęs pabučiavo mane.
Tai buvo rimtas bučinys- ilgas, aistringas. Užmiršau kur esanti, o paskui išgirdau Alisą šaukiant:
- Bela! Laikas!
Mane trumpam apėmė susierzinimas, kad moša šitaip trukdo.
Edvardas nekreipė į ją dėmesio; jo lūpos stipriai glaudėsi prie manųjų, atkakliau nei paprastai. Širdis ėmė daužytis, o delnai slysti marmurine jo oda.
- Norite pavėluoti į lėktuvą?- visai šalia manęs griežtai paklausė Alisa. - Neabejoju, kad praleisite nuostabų medaus mėnesį oro uoste, laukdami kito skrydžio.
Edvardas vos pasuko galvą ir burbtelėjo:
- Dink, Alisa.- Tada vėl priglaudė lūpas prie manųjų.
- Bela, juk nenori skristi su šia suknele?- paklausė ji.
Man tiesą sakant, buvo tas pats. Šią akimirką niekas nerūpėjo.
Alisa tyliai suniurzgė.
- Edvardai, pasakysiu kur ją gabeni. Taigi padėk man, jei to nenori.
Jis sustingo. Tada pakėlė galvą ir rūsčiai dėbtelėjo į savo mylimiausią seserį.
-Tu siaubingai maža, kad būtum tokia didžiulė įkiruolė..."
Vestuves..ju sokis

Na o as tai tik 3 karta skaiciau Uztemima ir B.A. kurios dar nebaigiau
O pirma dali is vis viena karta..antros nekart
sakiau po B.A kada pradesiu pirma dali skaityt..

O pirma dali is vis viena karta..antros nekart
