Sveikutės
Į temą - mėgstu skaityti gulėdama, dar įsivaizduoju, kad labai patiktų skaityti supamam krėsle priešais židinį pastatytam, bet sėdint prie rašomojo stalo - nebent tik mokslinę litratūrą
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 09 28, 19:12)
tai mano megstamas serialas, apart dar dvieju 'Hause' ir 'CSI'

)
QUOTE(amber123 @ 2010 09 28, 19:57)

tai pala, zmogui duok da parasyt
Papildyta:
As tai pradejau zet ta nauja per tv3 Zvilgsnis i ateity.. kazkas naujo
Kaulai, kaip ir CSI man labai patinka. Kaip, beje, ir Skaičiai. O "Flash forward" (ar kaip TV3 verčia Žvilgsnis į ateitį) kažkada mačiau per Fox life ir manęs visai neužkabino...
O naujojoje temoje registuoruojuos su vis dar skaitoma
A. Patchett Bel canto ir vakar pradėta klausyti
Dostojevskio "Кроткая" (net nežinau kaip būtų lietuviškai "Romioji", "Švelnioji"?) "Bel canto" kol kas patinka, nors veiksmo joje nėra daug (daugiau pasakyti galėsiu tik pabaigus), tik kartais norėtųsi daugiau muzikinių žinių turėti apie operas, o bet tačiau ši išsilavinimo spraga skaityti nemaišo

Dostojevskį rusiškai klausyti kol kas nėra lengva, nes vaizdinga ta rusų kalba jau labai ir vietomis pusės būdvardžių nesuprantu, bet patobulėsiu į ateitį
Taigi, o dabar trumpas atsiliepimas apie
Daniel Keyes Flowers for Algernon (Gėlės Aldžernonui).
Tai antroji mano iki galo išklausyta audio knyga. Šįkart originalo kalba, angliškai. Šiaip, jei ne teigiami atsiliepimai apie knygą, pagal aprašymą aš jos niekada nebūčiau nei skaičiusi, nei klausiusi. Bet dabar tiems komentarams esu labai dėkinga, nes knyga iš tiesų man labai patiko. Retai kada tenka tiek susigyventi ir tiek "sirgti" už pagrindinį knygos herojų, kaip kad šįsyk "sirgau" už Čarlį. Tiesa, jau įpusėjus knygai nuspėjau, kaip knyga gali baigtis ir tai mane labai liūdino, bet galutinės nuomonės apie knygą tai tikrai nepakeitė.
Knygoje nagrinėjama intelekto įtaka žmogaus socialumui, jei galima taip pasakyti... ir labai akivaizdžiai parodyta, kad žmogaus IQ yra toli gražu ne svarbiausias dalykas, siekiant visapusiško pasitenkinimo savimi, bei pilnaverčio socialinio gyvenimo. Ir apskritai, ji pakeitė mano požiūrį į kai kuriuos dalykus: protiškai atsilikusius asmenis, žmonių vertinimą pagal jų pasiekimus ir galų gale į gebėjimą iš savęs pasijuokti...
Jeigu ką baido pakankamai fantastinis knygos aprašymas, nesibaiminkit, tai šilta, skaudi ir labai žemiška vieno vyro istorija. Man tikrai labai patiko.
Tokie tad šiek tiek padriki pamąstymai apie šią perklausytą istoriją..