QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 09 29, 10:40)
na o tu dabar paklausk savęs ar galėtum gyventi su tokiu žmogum, kuris po kelias savaites iš viso nieko nedaro, netvarko, nevalo, nesudeda daiktų, neplauna, o yra visa galvą pasinėręs į savo darbą. Apart to neleidžia liesti jo darbui reikalingų daiktų ir visaip kitaip tvarkytis kol jis nėra pabaigęs. Ir plius kūrybos metu (o tai kartais užtrunka) tu praktiškai neegzistuoji. Tai ar galėtum gyventi ir būti laiminga???
Pradzioj pasakysiu, kad mano laime nuo tvarkos nepriklauso. Su zmogum tokiu gyventi galeciau, jei matyciau kad jis tikrai pasineres i darba, geriau butu aisku, jei jis turetu savo erdve- i ja nelysciau, gerbciau jo pasirinkima, galetu iki kaklo ten susikuisti. Indus isplauciau uz ji, lova paklociau net neburbuliuodama. Aisku su demesiu blogiau, nors valandele noreciau kad su manim pakalbetu ar atkreiptu demesi. Bet as rasciau kuo uzsiimti. Kaip sakiau nesmerkiu kitu zmoniu, ju darbo. Jei zmogus tikrai dirba ar uzsiima veikla- kodel ne. Juk negeria ir buteliu i siena nemeto. Darbas yra kas kita.
aisku, jei dar tas zmogus nesiprausia po dvi savaites ar saves netvarko - tai dieve mano- laikas i psichuske
