QUOTE(Meskute5 @ 2010 09 29, 09:45)
Ir klausiu dar karta

gal kas skaitet
Parmos vienuolyna?
Dar neskaičiau, bet tikrai skaitysiu

Jau turiu, bet seno leidimo. Ech, mielai pasikeisčiau ją į naujo

Beje, jei nemaišau, būtent knyga "Parmos vienuolynas" ( ir berods "Džeinė Eir") yra minimos knygoje "Tryliktoji pasaka". Kaip labai numylėtos knygos
QUOTE(Meskute5 @ 2010 09 29, 10:16)
As suprantu visus zmones- ir tokius ir kitokius. Ir nemanau kad kazkuris yra liguistas ar toks ar anoks. reikia priimt visus tokiais kokie yra

O jei nemokama priimti zmoniu, gal irgi reikia apie kazka pagalvoti
Matai, Meskute5, kodėl aš leidausi į diskusiją - esmė ta, kad labai sveika kartais pažvelgti į save iš šalies. Esu mačiusi gyvenime tokių pedantų, kad jie jau tikrai buvo ligoniai, ir visi aplinkiniai taip manė (aišku, į akis to nesakydavo, ir tie pedantai, kaip supratau, savo ydos net ir nesuprato, jiems atrodė, kad tai normalu). Įsivaizduok pvz. , jei susiduri su tokiu pedantu
iki negalėjimo darbe, o jei jis dar tavo viršininkas

Tai tu pirmiausia ne darbus dirbsi, o pagal jo dūdelę popieriukus ar papkes tvarkingai dėliosi. Kad net pakankamai tvarkingam žmogui negera nuo to darosi.
Tai va aš apie tai. Kad su pedantizmu reikia laiku pasakyti sau stop. Nes kai kuriems jis tik progresuoja su amžiumi.
O šiaip dar klausimas tau - tai kaip tu viską tuomet spėji, jeigu paskui savo vyrą reikia daug ką sutvarkyti?

Kai bus du vaikučiai, šiaip ar taip netvarkos tik didės. Be to tie vaikai kada nors dar draugų atsives (kurie nebūtinai bus pedantai). O jei dar koks gyvūnėlis namuose
Myliu tvarką. Bet jau man geriau kartais skirti tą laisvą minutę sau ir kitiems, galbūt net knygą paskaityti, nei lakstyti nuolat su skudurėliu ir kiekvieną dulkę valyti, ar žiūrėti, gal kas ne vietoje padėta
QUOTE(Dorifore @ 2010 09 29, 11:39)
Beje, kaip minėjau, autorė savo bloge bando knygas visiap dėlioti.
Man priimtiniausias jos sudėliojimo būdas pagal autorius. Pagal spalvas tai kažkaip ne į temą atrodo, negyvai, kaip kokioje parduotuvėje