labas,
atsiliepiau nes pati esu mama vaiko, kuris neturi visiskai draugu, pastoviai sedi namie vienas, mokykloje patiria bendravimo sunkumu... ka galiu pasakyti , mes esam labai daug keliaujanti seima, turim nemazai draugu su tokio amziaus vaikais, nesedim uzsidare o va vaikas musu priesingybe

einam pas psichologus ir psichiatrus nes bijom kad tas kalbejimas apie beprasmi jo gyvenima naetvestu iki kazko baisaus... buvo atliktas ne vienas testas, kuris parode vidutinio lygio depresija, ja bandom gydyti, taciau ne viskas paprasta, nes pats vaikas nenori ieskoti draugu, nenori keistis. Viena psichologe mums pasake kad taui sunki paauglyste, per greitas brendimas, taciau jis toks nuo mazens yra tik kad dabar visa tai paumejo

taigi net nezinau ka patarti, nes pati tokioj situacijoj, svarbiausia daug bendrauti, nes jis gi be tevu neturi su kuo, klausineti apie mokyklos reikalus, jei ji ten skriaudzia tai keisti mokykla, zodziu nepalikti jo vieno jokiu budu, ir zinoma kad nueiti pas specialistus

sekmes