Sveikos!

Senokai pas jus nebuvau - arba tik man taip atrodo...

Ateinu su ataskaita apie perskaitytas knygas.
Liudmila Ulickaja "Kukockio kazusas". Epinis pasakojimas apie rusu gydytojo Pavelo Kukockio seimos gyvenima. Sakyciau, ne tiek vientisas romanas, kiek atskiru istoriju kaleidoskopas - rysys tarp tu istoriju, zinoma, yra, islaikoma kaziek ir siuzeto, ir chronologine linija, bet skaitydama vis prisimindavau Dolitles komentara, kad Ulickajai geriausiai sekasi rasyti apsakymus. Apsakymu neskaiciau, bet siuo teiginiu buciau linkusi patiketi. Vis delto knyga patiko - savo siltumu, tikrumu, neikyriai pateikta tarybines kasdienybes detaliu gausa, demesiu smulkmenoms. Mistiskoji dalis, tiesa, neitikino, ir nelabai suvokiau, kam jos reikejo, bet ja skaityti irgi buvo idomu.
Carla Coulson "Paris Tango" (Paryziaus tango). Net nezinau, ar galiu sakyti, kad tai knyga - greiciau jau nuotrauku albumas su keliasdesimcia puslapiu teksto.Autore, australu kilmes fotografe, paciame gyvenimo ir karjeros zydejime staiga susivoke, kad jos gyvenimas tuscias ir beprasmis, viska mete ir is Sidnejaus persikele i Italija. Baige fotografijos mokykla Florencijoje ir is naujo pradejo karjera, sisyk fotografes. Ir sekmingai. (Apie tai ji yra parasiusi kita knyga, Italian Joy - Italiskasis dziaugsmas.) Dabar ji jau kelis metus gyvena Paryziuje, Marais kvartale, toliau fotografuoja, o i sia puikiai isleista knyga sudejo puosta nuostabiu Paryziaus nuotrauku, padalijusi jas i keleta skyriu - apie geles, apie parkus, apie sunis, apie paryziecius... Tekstai pasakoja apie jos gyvenima Paryziuje, susitikimus su paryzieciais, nuotrauku atsiradimo istorijas. Knyga man padovanojo drauge, noredama pralinksminti, kai buvau iklimpusi i rudenines depresijos bala. Vaistai suveike puikiai!
Dovile Zelciute "Gastroles". Romanas - neromanas apie Kauno dramos teatra. Siaip tai, zinoma, romanas, bet vis turedavau sau priminti, kad ne autentiskus atsiminimus skaitau ir kad ne viskas, kas papasakota, ivyko is tikruju ir butent taip. Labai idomu buvo spelioti, kas slepiasi po vienu ar kitu personazu - nors man tai buvo sunkoka, nes nuo tos teatro epochos jau esu gerokai nutolusi ir daug ka pamirsusi. Vanago prototipa, manau, atspejau, o del daugelio kitu taip ir liko neaisku. O pati knyga man patiko. Nors po neigiamo Savunes atsiliepimo buvau net suabejojusi, ar isvis verta ja skaityti, bet pabaigusi tegaliu pasakyti, kad su tokiu grieztu vertinimu - "vistlitas su pretenzijomis" - man niekaip neiseina sutikti. Gal ir vistlitas, bet pretenziju as neaptikau... Ir mane ten viskas itikino - ir karstligiskas paaugles saves ieskojimas, ir be galo egzaltuota meile (tik nestuma tai ne visai supratau, bet sutikau su prielaida, kad gal buna ir taip), ir perdetas meiles objekto idealizavimas. Nors ta lolitiska meile tai man visgi nelabai... bet cia jau mano problema. Siaip jau knygoje tikrai puikiai perteiktas nuolat kintantis paaugles vidinis pasaulis su visais jo ekscesais. Na ir visokiu to laikotarpio detaliu gausu - kai kurios jau ir gerokai primirstos, per ta laika igavusios egzotiska prieskoni. Rekomenduoju.
Saskia Noort "Terug naar de kust" (Sugrizimas i pakrante). Populiarios olandu autores trileris, pagal kuri pernai pastatytas filmas. Jauna moteris, gyvenanti Amsterdame, turinti du vaikus, issiskiria su draugu ir atsikrato treciojo vaikelio, nieko apie tai nepasakiusi vaiko tevui. Netrukus ji ima gauti anoniminius laiskus, kuriuose ji vadinama zudike, paskui jai imama grasinti susidorojimu. Policija nieko negali padaryti, nes tai tik neapibrezti grasinimai. Galiausiai moteris pasiima vaikus ir slapcia isvaziuoja pas seseri, tebegyvenancia tevu namuose pajuryje. Grasinimai nesiliauja, situacija vis labiau komplikuojasi, kol pagaliau istinka kiek netiketa atomazga. Nieko ypatingo, bet visai maloniai praleidau kelis vakarus su sia knyga.
Philippa Gregory "Eearthly Joys" (Zemiskieji dziaugsmai). Istorinis romanas apie izymu Anglijos sodininka John Tradescant. Tik baigusi knyga suzinojau, kad toks zmogus tikrai egzistavo, o ne autore ji isgalvojo. Nors kad yra tokia geliu rusis, tradescantia, tai zinojau, tik kazkaip nesusiejau siu dvieju faktu... Veiksmas vyksta XVII a. pradzioje. Kaip ir kitose Gregory knygose, gausu aprasomo laikotarpio detaliu, o kadangi pagrindinis veikejas - sodininkas, tai daug pasakojama apie ivairius augalus, sodus, apie tulpiu karstine Olandijoje ir pan. Sis knygos aspektas man patiko. Bet ispudi kiek sugadino "aristokratiskoji" siuzeto dalis - viena, kazkaip sunku buvo patiketi, kad paprastas sodininkas duodavo patarimus galingiausiems karalystes zmonems, kaip lygus su lygiais kalbedavosi su jais, samprotaudavo apie tai, kaip karalius turetu valdyti sali, arba kaip geriau sturmuoti La Rochelle tvirtove. Antra, neitikinamai man atrode tas beveik suniskas atsidavimas ponui ir valdovui (tiesa, paskui paaiskejo, kad uz to slepesi sis tas daugiau, kaip as jau ir buvau emusi itarti). Ir siaip knyga skaitesi kiek nelygiai - vietomis buvo labai idomu, vietomis labai nuobodu. Neapsisprendziu, ar skaityti tesini, ar ne...
Skyrelio sodininkes, jei cia tokiu yra, gal sudomins
Sodininkystes istorijos muziejus, isikures Londone, baznyteleje, kurios kapinaitese palaidoti abu John Tradescant, tevas ir sunus.
"Sovremennaja russkaja proza" (Siuolaikine rusu proza). Siuolaikiniu rusu rasytoju apsakymu rinkinys, sudarytas 2002 m., kaip supratau is pratarmes, vienos Vokietijos leidyklos uzsakymu, o paskui isleistas ir rusu kalba. Parsinesiau sia knyga is miesto bibliotekos. Vienintele man zinoma pavarde buvo Akuninas, visos kitos negirdetos, kiek supratau, dauguma autoriu ir nera labai populiarus. Akunino apsakymas (apie Erasta Fandorina ir dvyniu kunigaikstyciu paslapti) man patiko, buvo ir dar pora neblogu, bet kiti pasirode nykus, tai visos knygos net neiveikiau. Liko nuograuza...