Pritariu Aimmai, del knygos apie Kernagi, nors ir apie Ivanauskaite man labai patiko. Tikrai, skaitydamas tokias knygas tarsi nugyveni darkart kažkokį savo gyvenimo gabalą: pažįstamos vietos, pažįstami veidai, pažįstami įvykiai... Ech... Skausminga ir kartu, brangu.
QUOTE(Pajauta @ 2010 11 13, 01:33)
Aciu labai, ieskosiu. Man kaip visad labai "pasiseke". Pegaso musu mieste nera

Henriette E. Moller 'Kaizeris'
Tai romanas apie šeimą, turinčią didingą pavardę, apie trijų kartų tos šeimos moteris, apie jausmus, meilę, apie gyvenimą. Romanas įvairialypis ir daugiasluoksnis, kaip žmogaus gyvenimas, kaip jo jausmai ir išgyvenimai. Parašytas prisiminimų ir pasakojimo forma, t.y. be dialogų.
Kaizeris guli mirties patale, prie kurio budi jo, žmona dukra ir anūkė. Artimo žmogaus mirtis ne tik prikelia prisiminimus apie kartu nugyventą gyvenimą, apie tą žmogų, bet ir priverčia perkratyti savo paties gyvenimą, savo poelgius, veiksmus, troškimus ir norus, savo neįgyvendintas svajones.
Vyko karas, buvo okupuota Danija. Kiekvienas gyveno baimėje. Kaizeris kovojo už Danijos laisvę, o jo žmona nesuprato kam reikia priešintis vokiečių okupacijai juk ir taip nėra blogai.
Labai sunku nupasakoti knygą, nes kaip minėjau ji daugialypė. Ji sudėliota iš mažyčių gyvenimo šukių. Iš mažyčių epizodų, kurie jungiasi į visumą.
Man ji labai patiko. Tikrai rekomenduoju, bet tai jau rimtesnė literatūra. Ne veltui rašytoja yra vadinama Danijos literatūros deimantu.
Tiesa, Dolitle, norėjau tavęs atsiprašyti - pasiklausti ar nieko tokio, jei aš tau lapkričio gale dar neatvešiu tavo paskolintos man knygos?
Nes ir taip vešiu 6 knygas, tai galima aš tau ją kitą kartą?
Tai romanas apie šeimą, turinčią didingą pavardę, apie trijų kartų tos šeimos moteris, apie jausmus, meilę, apie gyvenimą. Romanas įvairialypis ir daugiasluoksnis, kaip žmogaus gyvenimas, kaip jo jausmai ir išgyvenimai. Parašytas prisiminimų ir pasakojimo forma, t.y. be dialogų.
Kaizeris guli mirties patale, prie kurio budi jo, žmona dukra ir anūkė. Artimo žmogaus mirtis ne tik prikelia prisiminimus apie kartu nugyventą gyvenimą, apie tą žmogų, bet ir priverčia perkratyti savo paties gyvenimą, savo poelgius, veiksmus, troškimus ir norus, savo neįgyvendintas svajones.
Vyko karas, buvo okupuota Danija. Kiekvienas gyveno baimėje. Kaizeris kovojo už Danijos laisvę, o jo žmona nesuprato kam reikia priešintis vokiečių okupacijai juk ir taip nėra blogai.
Labai sunku nupasakoti knygą, nes kaip minėjau ji daugialypė. Ji sudėliota iš mažyčių gyvenimo šukių. Iš mažyčių epizodų, kurie jungiasi į visumą.
Man ji labai patiko. Tikrai rekomenduoju, bet tai jau rimtesnė literatūra. Ne veltui rašytoja yra vadinama Danijos literatūros deimantu.
Tiesa, Dolitle, norėjau tavęs atsiprašyti - pasiklausti ar nieko tokio, jei aš tau lapkričio gale dar neatvešiu tavo paskolintos man knygos?

Pilna gerų įspūdžių, labai labai visoms, jei dar kuri nebuvot, rekomenduoju Metropolitan operą.
Anna Netrebko tiesiog stebuklinga.
Tikrai norėsiu vėl į šią
Sukankinau A. Bredley. Saldumas pyrago dugne. Knyga ne man, tikiuosi - greitu laiku mano dukrai. Perdėm šauni mergaitė tikriausiai įkvėps ir žavės.
Marakeš nesupyk, dėl Piedro Paradizio viskas ok, bet šiaip knyga pilna netikslių muzikinių terminų, o viena klaida ir gruboka:
"Jis dirbo simfonijos pianistu."
Anna Netrebko tiesiog stebuklinga.
Tikrai norėsiu vėl į šią
Sukankinau A. Bredley. Saldumas pyrago dugne. Knyga ne man, tikiuosi - greitu laiku mano dukrai. Perdėm šauni mergaitė tikriausiai įkvėps ir žavės.
Marakeš nesupyk, dėl Piedro Paradizio viskas ok, bet šiaip knyga pilna netikslių muzikinių terminų, o viena klaida ir gruboka:
"Jis dirbo simfonijos pianistu."


tai aš jau atskaičiau moralą ir dėl kitų klaidų
"sardine stone"- sardžio akmuo, kurį taip sunkiai guglinau, taip ir liko "sardinių akmeniu"


Sveikos,
pabaigiau J.Ch.Grangé Miserere - žiariai patiko
Knygoje tiek visko daug, kad niekaip neatsistebiu autoiaus sugebėjimu tokį kiekį faktų, užmojų suvaldyti, sujungti. Pirmiausia, tai detektyvas: keistos, kažkiek mistiškos žmogžudystės ir iš to išplaukianti aukojimo, maniako tema. + Čilėje buvęs Pinočeto režimas ir naciai, jų koncentracijos stovyklos + bandymai su žmonėmis (konkrečiai su garsu, balsu) ir visokie seksualiniai iškrypimai (o kaipgi be jų) + nuostabūs, labai keisti, išskirtiniai bylos tyrėjai : armėnas intelektualas Kasdanas ir rusas, gražuolis Volokinas, kiekvienas turintis praeityje šiurpią paslaptį + sektos + politika + muzika... viskas puikiai sujungta, ir nors knyga mano skoniui per žiauri, bet atsitraukti negalėjau. Rekomenduoju žiauraus, neįprasto detektyvo mėgėjoms
(Saintlina, tau nerekomenduoju - su vaikais knygoje baisiai elgiamasi, bet knyga taip įtraukė, kad ir tas šlykštynes sukramčiau
)
Jean-Baptiste'as Evette'as "Žordanas Fantomas" - gal todėl, kad skaičiau po "Miserere" knyga pasirodė blankoka. Detektyvas, bet jame daugiau miesto, visuomenės aprašymo, negu paties detektyvo. Nuobodoka.
pabaigiau J.Ch.Grangé Miserere - žiariai patiko



Jean-Baptiste'as Evette'as "Žordanas Fantomas" - gal todėl, kad skaičiau po "Miserere" knyga pasirodė blankoka. Detektyvas, bet jame daugiau miesto, visuomenės aprašymo, negu paties detektyvo. Nuobodoka.
QUOTE(SOFIJA5 @ 2010 11 15, 11:46)
Jau laukiu nesulaukiu kada skaitysiu

QUOTE(langana @ 2010 11 13, 11:57)
Grazus zodis
Čia iš ,,Ežiuko" terminas

QUOTE(Aimma @ 2010 11 14, 18:23)
Šį visą savaitgalį praskaičiau R. Oginskaitės ,,Nes nežinojau..."
Koks gražus atsiliepimas..
Sabaliauskaitės naujos knygos ir aš save pagaunu belaukiant. Nors ,,Silvą Rerum" kai skaičiau , tai vis pagalvodavau, kad ne visai mano knyga, tokia lengvoka, bet labai kokybiškas tekstas. Keisčiausia buvo, kad debiutas. Čia dar šis bei tas - Puotos maro metu.
Marakeš, jei neklystu, tu Eidrigevičiaus gerbėja?


QUOTE(SOFIJA5 @ 2010 11 15, 12:46)
Sveikos,
pabaigiau J.Ch.Grangé Miserere - žiariai patiko
(Saintlina, tau nerekomenduoju - su vaikais knygoje baisiai elgiamasi, bet knyga taip įtraukė, kad ir tas šlykštynes sukramčiau
)
pabaigiau J.Ch.Grangé Miserere - žiariai patiko


ačiū už perspėjimą

O aš skaitau 'Tetulę Chuliją ir rašeivą'. Labai patinka, tik visiškai netraukia greičiau perskaityti. Pasiimu, po gabaliuką paskaitau..
Tuo pačiu skaitau S. Larsson trečiąją Millenium dalį. Tas saugumo organizacija iš tikrųjų užknisa, čia apie tai dar daugiau. Bet šiaip knyga įtraukia ne mažiau kaip ir pirmosios dvi.
QUOTE(*saulėgrąža* @ 2010 11 15, 14:59)
Marakeš, jei neklystu, tu Eidrigevičiaus gerbėja?


aš aš


QUOTE(saintlina @ 2010 11 15, 18:39)
ačiū už perspėjimą
Ir į rankas neimsiu.
O aš skaitau 'Tetulę Chuliją ir rašeivą'. Labai patinka, tik visiškai netraukia greičiau perskaityti. Pasiimu, po gabaliuką paskaitau..
Tuo pačiu skaitau S. Larsson trečiąją Millenium dalį. Tas saugumo organizacija iš tikrųjų užknisa, čia apie tai dar daugiau. Bet šiaip knyga įtraukia ne mažiau kaip ir pirmosios dvi.

O aš skaitau 'Tetulę Chuliją ir rašeivą'. Labai patinka, tik visiškai netraukia greičiau perskaityti. Pasiimu, po gabaliuką paskaitau..
Tuo pačiu skaitau S. Larsson trečiąją Millenium dalį. Tas saugumo organizacija iš tikrųjų užknisa, čia apie tai dar daugiau. Bet šiaip knyga įtraukia ne mažiau kaip ir pirmosios dvi.
Jau yra? Lietuviškai?
QUOTE(martux @ 2010 11 15, 10:25)



QUOTE(marakeš @ 2010 11 15, 11:06)
"sardine stone"- sardžio akmuo, kurį taip sunkiai guglinau, taip ir liko "sardinių akmeniu" 
Jei kalbama apie muziką, tai gal turėtų būti "sordine"? Tada kažką užkemši akmeniu - ir viskas aišku: sklinda duslus garsas! 

Išklausiau Isaac Bashevis Singer Vergas. Visą savaitgalį svarsčiau, ką parašyti...





Papildyta:
P.s. Klausiau rusiškai: http://rutracker.org...ic.php?t=295836 prastas garsas.