QUOTE(*IsaDora* @ 2010 10 06, 22:30)
*Tiesą sakant ir man ši knyga nelabai...

Pradžioj užkabino, įdomu buvo, bet paskui visai nieko ypatingo. Nors šiaip tokio žanro knygas mėgstu, bet šiai pliuso dėti negalėčiau.
**Baigiau šiandien skaityti
Lisa See "Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė" Nors šios knygos kalba šiek tiek skurdesnė, nei prieš tai neseniai skaitytoje "Nepaprasta Peonės meilė", tačiau nepaisant to negalėjau atsiplėšti.

Istorija, pasakojanti api dvi mergaites, sielos drauges, jų vaikystę, vėliau gyvenimą vyro namuose, ir žinoma visą gyvenimą trunkančią draugystę. Knygoje apstu kinų tradicijų ir papročių. Žodžiu, rekomenduoju.
*"Šilko kelio karalienė", sakyčiau, šiek tiek ir skiriasi nuo kitų Rytais dvelkiančių knygų. Artimiausia nebent knygai "Paskutinis haremas", bet ir tai visgi nelabai.
Bet galvoju, gal iš tiesų ją renkantis reikia pasakas mėgti

Na o aš jas mėgstu

Pvz. šiandien pradėjau skaityti savo mazgei "Smaragdo miesto burtininkas" - kokia nuostabi knyga

Buvau ją , aišku, skaičiusi savo vaikystėje. Bet šįvakar skaičiau ją vėl su pasimėgavimu (tikrai ne su visomis vaikiškomis knygomis man taip būna).
** Aš pirmiausia perskaičiau "Baltoji gėlelė" ir tik po jos - "Nepaprasta Peonės meilė". Ir pirmoji man patiko žymiai labiau. Kalba joje pasirodė pakankamai turtinga. Gal ne dėl pačio žodyno, o tiesiog melodinga, taip ir jauti skaitant kinietišką ritmą (filmų įtaka

).