Knygos knygos knygos * 32 namučiai

Sutinku. Bet... ne visi tiek gerai tas kalbas moka, kad galėtų laisvai skaityti
Beje, aš vidurinėje turėjau išsamią rusų literatūros discipliną. Tai nepasakyčiau, kad man pačiai būtų labai jautęsis skirtumas skaitant rusų klasikos kūrinius originalo kalba ir lietuvių kalba. Turiu omeny, kad man tuomet lyg ir nesijautė, jog vertimas sumenkintų kūrinį. Va apie poeziją kita kalba. Poezijos tobulai neišversi. Ir skamba ji kur kas geriau originalo kalba.
Papildyta:


Perskaičiau įrašą bloge.
Tai man visgi labiau patiko antroji šios knygos dalis. Galbūt aš tiesiog gaudžiau tuos neparašytus žodžius, mėgavausi teksto grožiu ir poezija bei tuo subtiliu raiškos būdu. O gal tiesiog įjungiau vaizduotę

o ten yra poezijos?

Nea Bet tekstas parašytas labai poetiškai Paskaityk ir sužinosi, ką turėjau omeny

Visiškai sutinku. Skirtumas tikrai dažnai būna labai didelis, nors, aišku, priklauso ir nuo vertėjo talento. Ir nebūtinai rusų arba anglų. Gerai mokant kokią nors kalbą tikrai verta skaityti originalą, ne vertimą (ypač geresnių knygų).

O "Mažmožių dievo" man irgi antra pusė paliko didesnį įspūdį. Nors po jos jau nemažai knygų perskaičiau, bet vis tiek mintys kartais netyčia nuklysta į jos pabaigą.

baigiau

Na ka galiu pasakyti, nerealus detektyvas, prikaustantis visa demesi, padejus knyga dar galvoji apie ja. Ziaurumu neprilygsta Chirurgui, nes cia ziaurumu daugiau. Tikejausi, kad kaip visada antra dalis bus prastesne, bet si -galiu uztikrinti - dar geresne. Galetu buti net ir trecia dalis - mielai skaityciau ir pirkciau. Tiesiog nera ka daugiau apie detektyva rasyti, geras ir tiek ziniu.
Dar dziaugiuosi, kad turiu sios rasytojos Kaulu soda, tikiuosi patirsiu toki pati malonuma skaitydama kaip ir is siu dvieju daliu. 10 balu knygai, rekomenduoju.
Papildyta:
O as tai ka, imu vel pradetus Kalifo rumus tokia vargsiska knyga po siu detektyvu su lengvu jumoru, bet vos irkluoju as ja i prieki

Na bet negi gyvenime reikia vien tik detektyvų ir tik aštrių pojūčių Bent man tai norisi įvairovės. Kartais lengvas jumoras irgi labai gerai.

na tai, bet yra toks posakis, kad niekas negimė mokėdamas. Beto, skaitymas - tai geriausia priemonė tobulinti kalbos žinojimą ir plėsti žodyną (kalbu ne apie lietuvių). Kaip sakoma, kas nori, visada turi.


na aš parašiau tik apie anglų ir rusų kadangi pati jas įvaldžius esu,nes arabiškai ir norvegiškai tik vaikų pradžiamokslius skaitau dar mano žodynai menki. Bet šiaip manau visada geriausia skaityti originalo kalba, jei žinoma tą kalbą moki.

Tai as tikiu, kad Kalifo rumai gera knyga, tik po siu detektyvu man turbut pertraukos reikia, nes net nesinori nieko skaityti. Tuo labiau lengvo skaitaliuko..bet reikia pabaigt. Labai sunku nusokt nuo ziaurumu iki jumoro, reikia kazko pereinamo turbut

Sakykim aš esu pastebėjusi, kad pabaigus labai įdomią knygą geriau tą pačią dieną kitos knygos nebeimti. Nes tu dar neataušusi nuo pirmosios, ir mintyse jas lyginsi.

Sveikos,
jus dažnai skaitinėju, bet rašau daugiau kitoje temoje, tai tikiuosi nesupyksit, kad čia dar įsibrausiu su savo paklodėle.
Įlįsti čia ir parašyti paskatino anksčiau kalbėta Fatimalos ir dar kai kurių jau nebepamenu kurių apie Cortazao "Žaidžiame klases"","62 pasidaryk pats". Atsimenu Fatimaalla labai išgyrė "Žaidžiame klases"', tai va panašaus tipo yra ir mano neseniai perskaityta knyga ir jaučiu norą apie ją parašyti ir čia.


Milorad Pavič “Chazarų žodynas”

Perskaičiau, jau ketvirtą serbų rašytojo knygą, tai - M.Pavičiaus “Chazarų žodyną’. Skaičiau ilgokai su dideliu pasimėgavimu, kaip išalkusi siela, pasilgusi geros literatūros. Žavėjausi ir gėrėjausi rašytojo išmone, erudicija, vaizdinga kalba, gebėjimu kaskart stebinti savo skaitytoją, ne tik supinant tikrus dalykus su fantazija, bet ir romanų, novelių, pasakojimų pateikimo formomis.Šį rašytoją galima būtų tapatinti su Markeso, Borgeso, magiškojo realizmo kūryba, bet M. Pavičių aš dar praminiau ir ‘žaidimų meistru’ ir įsimylėjau jo kūrybą, nes jo romanai, tai magiškas realizmas plius “žaidimai” viename.
"Chazarų Žodyne", leksikone, pasakojama apie neva egzistavusią chazarų tautą, turėjusią savitus papročius ir įdomią istoriją. Ši knyga kaip žodynas, žinynas susideda iš atskirų šaltinių ir autorius pateikia, sukurdamas krikščionišką, musulmonišką ir hebrajišką polemikos dėl chazarų tikėjimo versijas. Ją galima skaityti įvairiai pagal autoriaus pateiktas instrukcijas. Aš ją skaičiau iš eilės lietuvių kalba ir mano turimas skaitytas žodynas buvo moteriškos versijos, tačiau neseniai pas save atradau, "Chazarų žodyno" dvi knygas rusu kalba, kur yra moteriška ir vyriška versijos. Kaip nudžiugau, kad galėsiu sulyginti šias versijas. Perskaičiau ir palyginau. Turiu pasakyti, kad vyriškoji nuo moteriškosios skiriasi tik nedidele pastraipa.Tas pastraipas sulyginau jau skaitydama rusiškai ir man labiau patiko vyriškosios versijos.
Taigi, rekomenduoju literatūros gurmanams, Markeso, Borgeso , Cortazaro gerbėjams, t. p. mėgstantiems skaityti apie tikrus bei išgalvotus dalykus. t.p skaityti kaip ir autorius rekomenduoja, kai “ jaučiate, kad protas gali įsiskverbti giliau nei papratai'.
Knygoje buvo tokios eilutes “, skaitytojas panašus kaip į cirko arklį, kuris žino, kad po numerio atlikimo gaus kaip atlygį cukraus”, tai va aš tą cukrų ir gavau gerąją prasme ir tikrai dar jį ne kartą "laižysiu" su pasimėgavimu, tik jau kitaip žaizdama.
Pabaigai kaip ir visada pateiksiu vieną labai patikusią citatą:

„Knyga gali būti vynuogynas, užlietas lietumi, ir vynuogynas, užlietas vynu. Ši knyga yra tokia pati kaip ir kiti žodynai. Žodynas yra tokia knyga, kuri, reikalaudama mažai laiko kiekvieną dieną, atima daug laiko bėgant metams. Šį praradimą derėtų įvertinti. Ypač jeigu, apskritai paėmus, atsižvelgtume į tai, jog skaitymas yra įtartinas dalykas. Knygos skaitymu galima išgydyti arba pražudyti. Galima keisti, išplėsti arba prievartauti. Galima nukreipti knygos eigą, joje nuolat kažkas išnyksta, jums skaitant raidės nubyra tarp eilučių, lapai sprūsta pro pirštus, o prieš akis lyg koks kopūstas užauga vis nauji. Jeigu knygą atidėsite, rytojaus dieną galite ją rasti užgesusią kaip krosnis, kurioje jūsų nebelaukia šilta vakarienė. Be to, dabar žmogus neturi tiek vienatvės, kad galėtų be nuostolio skaityti knygas, net ir žodynus.

Dar apie M.Pavičiaus kūrinius

Kaip minėjau autorių pavadinau “Žaidimų meistru”. O, kodėl žaidimų?
O, todėl, kad žaidimai savotiški. Žaidimai, ne tik kuriuose pats autorius pateikia skaitymo instrukcijas ir leidža pačiam skaitytojui dalyvauti romano kūrime ir savaip nulemti siužeto vingius, ne vieną pabaigą, bet ir kaip pav. mano dar laukianti skaitymo eilės šio autoriaus knyga - “ Arbata tapytas peizažas” (r.k.), kuris prilyginamas kryžiažodžiui, kur pasak rašytojo šis romanas dar pasibaigia skirtingai, atsižvelgiant į tai vyras ar moteris jį skaito..T.p dėl galimybės jį perskaityti “vertikaliai” ir “horizantaliai”.
Kita mano turima (r.k.) “Paskutinė meilė Konstantinopolyje”- tai pagalbinė priemonė buriant Taro kortomis, kur romanas susideda iš 22 dalių, lygiai tiek pat yra ir vyresniųjų Arkanų kortų. Kitaip tariant ateities būrimo instrukcija. Romano skyrius gali būti naudojamas pritaikant atitinkamas kortų reikšmes iškritusias būrimo metu ir visiškai negalvojant apie kortas. Žiūriu mano turimoje yra pateiktos ne tik kortos, bet ir kortų iš išmetimo būdai.

Na gal truputi per daug prirašiau, tai apie kitas gal jau vėliau, nes einu skaityti Murklio .Čia jau kažkurios forumietės įtaka

Fatimalla,ar dar nepradėjai "62 pasidaryk pats"

Manau,kad gruodzio pradzioj.

Dar labiau įsinorėjau šios knygos Nežinau, ar ji mano jėgoms , bet tikrai kada nors bandysiu ją skaityti.

Beje, chazarai buvo minimi ir knygoje "Bėgant paskui aitvarą". Skaitydama šią knygą labai panorau daugiau sužinoti apie juos. Bet, jei teisingai supratau postą, matyt visgi yra abejonių, ar jie apskritai egzistavo?