Mano vyras beveik niekada nedovanoja man gėlių. Tas
beveik būna per gimtadienius, vardadienius ir kitomis privalomomis progomis. Neromantiškas jis pas mane...

Seniai praėjo tie laikai, kai kartu važiuodavome šerti gulbių ar stebėti saulėlydžio. Tiesą pasakius, tuomet net to saulelydžio nemačiau. Kaip toje pasakoje, mačiau tik tai JĮ

O dabar visur tik ir girdžiu - vakarienė prie žvakių, vonia su rožių žiedlapiais, kava į lovą... Aš ką, prastesnė

mano dėdė sakydavo, jeigu Machomedas neina prie kalno, tai kalnas ateina pas Machomedą. Nusprendžiau ir aš, vyrui nežinant, pasigaminti nors vienam vakarui romantikos

Taigi... Vaikas apgaulės būdu buvo įpirštas mylintiems seneliams

Tuo tarpu vaiko motina, t.y., aš užsisakiau šventinį manikiūrą su spindinčiomis širdelėmis, kirpėja suraitojo mano visus septynis nutriušusius plaukiukus, pavadindama kūrinį šukuosena. Namuose baigiau kedenti likusias plunksneles

ir puoliau gaminti ne vakarienę, o stačiai afrodiziakų rinkinį

Ant stalo tiesiau baltą stlatiesę ir dėjau dvi baisiai brangias, dėl to niekad dar nenaudotas, raudonas taures iš "Dorado". Tai buvo dovana, nuo kurios retsykiais būdavo pagarbiai nušluostomos dulkės ir vėl slepiama už bufeto stiklų. Susambo telefonas. Tai JIS. -Ką darai? Labai ėst noriu. Tuoj parvažiuosiu.
- Laukiu, - sučiulbau, dedu ragelį ir bėgu į virtuvę. Ajetus... Mano ypatingasis padažas su estragonu jau iškeliavo iš puodo ir smagiai sau čirškinosi ant plytos

Puoliau šveisti, gailiu žvilgsniu žiūrėdama kaip trupa mano dailios manikiūro širdelės...
Pravėrusi duris išvystu išsišiepusį brangiausiojo veidą ir mažulytę raudoną tulpytę už 2,50 lt. Kiba prisidirbo ką

Tai buvo pirma mintis atėjusi į galvą.
-Pardavėja turguje vietoje grąžos davė, - jis baisiai patenkintas įvykusiu sandoriu.
-Aaaaa..., -numykiu, plasnodama išdažytomis blakstienomis ir vis pasitaisydama nepaklusnų plauką

Čia jis apsidairo aplink, pamato krūvas žvakių, papuoštą stalą ir minkštutėlį dekį ant kilimo (na, jis irgi nebuvo naudojamas, saugiai gulėjo susuktas celofane,idant vaikas netyčia nesusisio...

). Jo pavargęs veidas nušvinta kaip saulutė vasarį. Jis viską supranta.
Vakarienė buvo puiki, net padažas su petruškomis visai tiko prie krokodilienos.
-Nu, tėvai, duok butuką, - mane ryškiai paveikė troškinti kalmarai

lenkiuosi prie apšepusio vyro skruosto.
Staiga pajuntu saldų svilinamo paršo kvapą. Dar po akimirkos suprantu, kad tas svilinamas paršas tai aš !!! Žvakės liepsna įsisuko į mano auksines garbanas. Begelbėdama savo plunksnas, apverčiu raudonąją taurę iš "Dorado", vynas sulieja išeiginę staltiesę, o šimtai stiklo šukių kaip raudoni rubinukai nusagsto mano taip čėdytą pledą...
Sekantį rytą bemakaluodamas kavą vyras tarsteli: -O visai vakar smagu buvo. Tikrai reikėtų mums daugiau romantikos.
Romantikos??? Na jau ne! Po tokių vakarų garantuotai liksiu be nagų, plaukų ir ragų!!!