Seniai praėjo tie laikai, kai kartu važiuodavome šerti gulbių ar stebėti saulėlydžio. Tiesą pasakius, tuomet net to saulelydžio nemačiau. Kaip toje pasakoje, mačiau tik tai JĮ 
O dabar visur tik ir girdžiu - vakarienė prie žvakių, vonia su rožių žiedlapiais, kava į lovą... Aš ką, prastesnė
mano dėdė sakydavo, jeigu Machomedas neina prie kalno, tai kalnas ateina pas Machomedą. Nusprendžiau ir aš, vyrui nežinant, pasigaminti nors vienam vakarui romantikos 
Taigi... Vaikas apgaulės būdu buvo įpirštas mylintiems seneliams
Tuo tarpu vaiko motina, t.y., aš užsisakiau šventinį manikiūrą su spindinčiomis širdelėmis, kirpėja suraitojo mano visus septynis nutriušusius plaukiukus, pavadindama kūrinį šukuosena. Namuose baigiau kedenti likusias plunksneles 
ir puoliau gaminti ne vakarienę, o stačiai afrodiziakų rinkinį Ant stalo tiesiau baltą stlatiesę ir dėjau dvi baisiai brangias, dėl to niekad dar nenaudotas, raudonas taures iš "Dorado". Tai buvo dovana, nuo kurios retsykiais būdavo pagarbiai nušluostomos dulkės ir vėl slepiama už bufeto stiklų. Susambo telefonas. Tai JIS. -Ką darai? Labai ėst noriu. Tuoj parvažiuosiu.- Laukiu, - sučiulbau, dedu ragelį ir bėgu į virtuvę. Ajetus... Mano ypatingasis padažas su estragonu jau iškeliavo iš puodo ir smagiai sau čirškinosi ant plytos
Puoliau šveisti, gailiu žvilgsniu žiūrėdama kaip trupa mano dailios manikiūro širdelės... Pravėrusi duris išvystu išsišiepusį brangiausiojo veidą ir mažulytę raudoną tulpytę už 2,50 lt. Kiba prisidirbo ką
Tai buvo pirma mintis atėjusi į galvą. -Pardavėja turguje vietoje grąžos davė, - jis baisiai patenkintas įvykusiu sandoriu.
-Aaaaa..., -numykiu, plasnodama išdažytomis blakstienomis ir vis pasitaisydama nepaklusnų plauką
Čia jis apsidairo aplink, pamato krūvas žvakių, papuoštą stalą ir minkštutėlį dekį ant kilimo (na, jis irgi nebuvo naudojamas, saugiai gulėjo susuktas celofane,idant vaikas netyčia nesusisio... ). Jo pavargęs veidas nušvinta kaip saulutė vasarį. Jis viską supranta. Vakarienė buvo puiki, net padažas su petruškomis visai tiko prie krokodilienos.
-Nu, tėvai, duok butuką, - mane ryškiai paveikė troškinti kalmarai
lenkiuosi prie apšepusio vyro skruosto. Staiga pajuntu saldų svilinamo paršo kvapą. Dar po akimirkos suprantu, kad tas svilinamas paršas tai aš !!! Žvakės liepsna įsisuko į mano auksines garbanas. Begelbėdama savo plunksnas, apverčiu raudonąją taurę iš "Dorado", vynas sulieja išeiginę staltiesę, o šimtai stiklo šukių kaip raudoni rubinukai nusagsto mano taip čėdytą pledą...
Sekantį rytą bemakaluodamas kavą vyras tarsteli: -O visai vakar smagu buvo. Tikrai reikėtų mums daugiau romantikos.
Romantikos??? Na jau ne! Po tokių vakarų garantuotai liksiu be nagų, plaukų ir ragų!!!
jeigu atėjai iki šios situacijos, vadinasi tau priklauso ją patirti, tai subrandins tavyje kitokį žmogų, tvirtesnį ir atsakingesnį 
