Bioenergetikai ir kiti

Sveiki visi, labai prašau visų pagalbos ir atsiliepimų apie bioenergetiką Antaną Venckų iš Klaipėdos. Esu labai sunkioje gyvenimo situacijoje ir nenorėčiau papulti pas netinkamus žmones, prisidaryti probelmų dar labiau, dar labiau pasiklysti ar neduodie, būti dar ir apgauta. Tai au liečia ne tik mane, bet ir labai artimus ir brangius man žmones.
Labai laukiu atsiliepimų, įspūdžių,bet kokios informacijos. Didelis ačiū
Papildyta:


O gal jo pavardė Venckus, žmona Ana?

atsiprasau bet skaiciau tema nuo pradziu,ir uzsimaniau pataisyti ne A. Lazarev, o S. tai yra SERGEJ LAZAREV

tiesiog gal sunkiai keitetes.beje,as vienu ypu ju perskaityt taip pat negalejau...ir sirgom nezmoniskai,galvojau sutapimas ar ne.beje,lazarevas apie tai ne kart yra kalbejes,svelniai tariant,kad keiciantis viduje visas brudas iskyla i virsu ir taip pasireiskia,ligom,nesekmem,kurios turetu anksciau ar veliau islist
Papildyta:

telegonija moksliskai irodyta kryzminant arkli su zebru,kuriem nieko nepavyko,o suejus vel su arkliu gime drizuoti arkliai,ir dar tai ne vienintelis irodymas ka domina telegonijos tema pasidomekit placiau.kazkada radau netycia rusu saituose

Žmonės gerieji, tai negi niekas negali nieko pasakyti apie Antaną iš Klaipėdos. Tikrai labai svarbu žinoti, kas pas jį gydytės, kaip padėjo, ar tikrai užsiima tik gydymu, nes kaip jau čia rašė viena moteris, kad imasi spręsti ir žmonių buvimą ar nebuvimą kartu? Labai laukiu visų atsiliepimų ir patarimų. Ačiū visiems iš anksto

Sveikos, merginos. Jungiuosi i jusu buri, nes siek tiek neviltis jau puola del negalavimu. Pagal daktarus- nieko aiskaus, o negalavimai akivaizdus, tad labai domintu patikimi bioenergetikai Klaipedoje. Gal kas turite kokiu geru atsiliepimu? Nenoriu, kaip ir Otilija51 papulti pas nepatikima zmogu, ir ismesti pinigelius i bala, tad, gal kuri turite kokiu patirciu ir patarimu?

Palangoje apsilankiai pas bioenergetiką Arvydą Daškų dėl dukros problemų. Pirmas ispūdis labai neblogas. O toliau pažiūrėsiu. Pas ji žmonės eina. Ankščiau Kaune gyveno, dabar į Palangą atsikėlė. Internete apie jį yra informacijos.

Mano ir mano šeimos istorija turėtų atsakyti į klausimus Otilijai51, dar kitoms - bėkit nuo to Antano iš Klaipėdos. Ir net jo vardą pamirškite. Bandysiu trumpai aprašyt, kaip mums "pagelbėjo". Mano brolį ten nusivedė sužadėtinė, ji pati ten vaikščiojo gydytis. Na, pradžia kaip ir padori, nežadanti nieko blogo, ten neva tą gerąją energiją Anatnas pasklaido, virškinimą pareguliuoja, visos kitos ligos miršta savaime, dėl jo stebuklingų galių. Brolis iš pradžių nieko labai blogo neįtarė, manė, na bent jau nepakenks tokiais metodais. Ir pinigų labai didelių neprašė. Mūsų šeima netikėjo tokiais rimtų ligų gydymo metodais, ir brolis ėmė įkalbinėti merginą nueiti pasitkikrinti pas daktarus. Jie nerado nė vienos iš Antano išvardintų ligų, tik gal sudirgintą nervų sistemą, bet maždaug nurašėm visi tai artėjančių vestuvių reikalui. Po apsilankymo pas daktarus, brolis nejuokais susirūpino, ėmė ją visaip atkalbinėti, tada jam buvo pasakyta, kad daktarai ir šiaip nieko nemato, o be to kai pas juos buvo, tai Antanas jau viską buvo išgydęs. Toliau jau prasidėjo netik kūno "gydymas", ėmėsi giliau. Mergina ėmė nuolat pyktis su broliu, sureikšminti neįmanomai kvailas smulkmenas, šnekėti apie vestuvių atidėjimo datą, lakstyti nuolat tartis pas Antaną dėl jų bendravimo, pokalbių. Na, brolis, kaip ir bet koks vyras, apipylė ją dovanomis, gėlėmis, dėmesiu, kuo tik įmanoma, kad viskas būtų gerai. Per gerą mėnesį, deja, jai jau buvo "rasti" atsakymai į visus jos klausimus - remiantis numerologija (atsiprašau, jei netikslus žodis, nesu specialistė), jie tiesiog neskirti vienas kitam, kad mano brolis daro jai labai blogą energetinę įtaką ar kažką ten panašaus, sukelia įtampą, atnaujina vėžines ląsteles ir pan.
Viskas, kaip jau supratot, baigėsi blogai. Antanas savo pasiekė, tuos du mylėjusius vienas kitą žmones išskyrė, praėjo jau beveik metai, brolis vis dar pergyvena, tėvai išvis prarado sveikatą, tenka susitikt gatvėj ir buvusią brolienę - susisukus, užgesus, sunykus, žinau, kad dar lankosi ten... O juk turėtų būt laiminga, kaip tada, kai skyrėsi - buvo nuo visko pagydyta, laukė laimingas gyvenimas atsikračius negerų energijų... Nežinau, ar šitas Antanas yra tas Otilijos Antanas, bet parašiau, ką pergyvenome ir dar sutapę ir įvykiai (kur tą moterį per anytą išsskyrė), ir vardai, ir miestas. Žmonės, patys galvokit, savo galvom, tegul antanai gyvena savo gyvenimą

O nežinai, juodos karmos nevalė, užekeikimo nenuiminėjo tai buvusiai sužadėtinei? Nes mano puskė kai pateko ten, tai pradžioj jau taip lengvai ten viskas gijo, o paskui, kai jinai vis sako, kad nu ir tą dra skauda, ir tas nepraėjo, tada pradėjo naujas priežastis vis atrast - tai tavo juoda karma, tai tavo draugės blogą energiją tau skleidžia, tai užkeikta esi. Pinigų darymo fabrikėlis ir ne kitaip.

Tai vat..kur cia Antano kalte nematau Zmogus dare kuo tikejo..o cia dar istorija perpasakota per trecia asmeni.
Taigi, ne antanai kalti-nekalti , o zmones visada patys atsakingi uz savo veiksmus ir pasirinkimus.

Taip, visad lengviau kaltinti burtininkus, daktarus ar kaimynus. Savo galvą patikėti kitiems tarsi jos išvis nebūtų Nieko tokio,tai galimybė viską naujai permastyti ir susigrąžinti, juk visi klystame.

tik mano nuomone,gyvenkit kaip norit,aisku, nepritariu burtininku,raganu ir ekstrasensu lankymui. ypatingai magu,raganu. ligos,nesekmes ne veltui atsiranda ir ne is oro,tad nenorekim,kad jos dingtu negriztamai be pasekmiu. jei jos dings jums, tai persiduos vistiek i tolimesni laika jums,ar jusu palikuonims.

Ačiū Dalia daluže, tikrai geriausias patarimas gyvent savo galva, nes.... Nes iš pradžių tai buvo gėda prisipažint, kad pati pradėjau eit pas Antaną ir kai jau pradėjau matyt, kad jaučiuosi kažkaip ne taip, kaip turėčiau, pabandžiau suižinot per forumą, gal kam panašiai atsitikę ar aš čia pati kalta dėl savo savijautos. Dabar matau, kad tikrai ne viskas ten taip gerai ir nekalta, kaip man atrodė, kai pradėjau lankytis. Man vienoj krūty gydyotoja atrado mazgelį, operuot dar nepatarė, tik žiūrėt, o aš sužinojus apie Antaną nuėjau. Pasakė, kad jį sunaikins savo energija ar bangom virgulių pagalba, dar pasakė, kad gydytoja nematė, kad yra pakitusios ląstelės ir jei dabar nepradėčiau gydytis, iki rudens jau mirčiau. O jei pradėtų operuot ar chemoterapija gydyt, tai jau visai man būtų blogai. Ėjau pastoviai nustatytu grafiku, jis tąja energija ten naikindavo mano piktąsias ląsteles, per kojų vonelę jas išplaudavo iš manęs, dar gėriau kažką, na, nieko blogai man nesidarė, priešingai iš pradžių jaučiausi tiesiog kaip po dopingo Kaina man prieinama, mano guzelis nyksta, net jokių ypatingų vaistų vartot nereikia, dar vis kiekvieną sykį pareguliuodavo kitus organus, pasakydavo, ko trūksta, ką pagerti, net bendradarbei parekomendavau, bet ta tai man tik pirštą palei smilkinį pasukiojo Tų gydymų metu Antanas pasakodavo visokiausių keistų, įdomių, anapusinių dalykų, net įdomu buvo. Kažkaip labai juo ėmiau tikėt, tapo man kaip tėvas, kaip mama kartu sudėjus, apie ką nekalbėsiu, mane supranta, randa patarimų. Kai su draugu susipykom ir savaitę rodėm vienas kitam ragus, išdrįsau paklaust, kaip man čia geriau padarius, kad greičiau užglaistyt nesutarimą. Atsakymas pribloškė, verkiau visą kelią namo - Antanas man pasakė, kad tąjį vyrą jis matęs jau per pirmą susitikimą ir kad jis ne man skirtasis, nesvarbu, kad draugaujam kone nuo darželio, kad va tokie susipykimai tik dažnės, tai neišvengiama, neatitinka mūsų energija, kaip jau čia kalbėjusi rašė apie savo brolį ir jo mergaitę. Ai, bet paskui kažkaip nurimau, galvojau, kad aš ten tik gydausi, o jau su bernais kaip nors pati nuspręsiu ką daryt Kaip tyčia draugas ėmė spaust mane nueit pasitikrint į polikliniką, kaip ten tikrai tas mano guzas guzevičius gyvena, ar tikrai jis ten nyksta. Pradėjom pyktis kasdien, kai labai jau susikirsdavom, prisimindavau Antano žodžius ir jie pamažu labai puikiai ir šiltai įsitaisė mano galvoj, pradėjau matyt tik blogąsias draugo savybes. Beveik nustojom susitikinėt, buvau rami ir patenkinta, liga įveikta, į žmonas netinkamam vyrui nepasižadėjau, sesiją išsilaikiau labai gerai.... Tik kažkaip pradėjo darytis liūdna, graudu, pradėjo trūkt visų draugų, kurie man atrodė daug ko nesuprantantys apie viską, ką kalbėjo Antanas, draugo, net pačių stipriausių mūsų susipykimų, to pažadėto man skirtojo dar nėra, pasidarė baisu, kad kabau kažkur nei tarp žemės, nei tarp dangaus, nei aš galiu su paprastais žmonėm gyvent, nei Antano pasauly. Pradėjau blogai miegot, dingo apetitas. Nuėjau pas savo gydytoją - mano mazgelis koks buvo, toks ir liko, jokių pakitimų, tik kraujas pasilpęs. Va tokiu pasimetimu ir rašiau čia, galvojau visaip, gal čia taip turi būt, kad prieš visišką pasveikimą gal būna sunku, gal dar palaukt, iškentėt visą gydymo kursą pas Antaną, o su draugu taigi patys pykomės, prie ko čia bioenergetika, bet jau verkiau kasdien iš kažkokio nepaaiškinamo liūdesio. Perskaičius to brolio ir sužadėtinės istoriją tarsi pamečiau rožinius akinius, lyg kokį akidangtį nuo mano akių kas numetęs būtų, nustojau vaikščiot "gydytis", atsiprašiau draugo, mūsų bendravimas tęsiasi kaip ir visada - su meile ir su apsipykimais, tik dabar jau abu labai branginam mūsų ryšį, nutarėm nuo vasaros išeit iš tėvų nuomotis savo butą.
Pasakysiu tais ne savo, bet labai protingais žodžiais - žmonės, galvokit savo galvom.