QUOTE(AusraR @ 2011 02 10, 23:18)
na tada kyla klausimas kas tas lengvas ir kas tas sunkus nujunkymas. Man sunkus tai kai vaikas verkia, praso papuko, nakti blogai miega ir pan. Pas mus to nebuvo. Jautresni nepasidare. Tiesa vienas sujautrejo labai dabar, bet jau praejo pusmetis nuo zindymo nutraukimo, tai kazkaip nesieciau...greiciau jau mano nestumas jam ramybes neduoda. Nezinau, as tirkai daug svarsciau pries nutraukdama, daug konsultavausi. Ir su kvalifikuotom zindymo specialistem taip pat. Nei viena neizvelge kazko blogo is to ka papasakojau kaip vyksta procesas. Be to as gi nenujunkiau ju keliu menesiu. Jiems jau buvo virs 2 metuku, ir kalbejo puikiai, tikrai galejo pasakyt ko nori
Mano sunus yra gana jautrus, nzn, ar jo toks temperamentas, ar cia mum po visu ligoniniu ir tyrimu? Ir visi mano dirbtiniai bandymai nujunkyti baigdavosi vaiko liga?As tik pradedu mazinti maitinimu skaiciu, ima mano sunus ir po kokiu keliu savaiciu suserga??? O serganciam neduoti MP, man kazkas ziauraus.
Nezinau, bet man nelabai pavyksta ji nusnekinti nuo MP, jei jau nori tai prasys, kol gaus, pazaisiu su juo kokias 10min ir jis vel prasyti. beto, jo niekiek nedziugina tokie pasakymai, kad pasedek man ant keliu, as tave pamyluosiu, o pieniuka palikim velesniam laikui. Jis man iskart sako:be papelio man liudna ir pradeda asaroti. Mp reciau geria jei isvaziuojam i svecius, matyt pasikeicia aplinka, pasikeicia daiktai ir uzsimirsta. bet gryzus i namus vel tas pats.
Kai kas man sako, kad as per daug pataikauju vaikui, paverks koki pora savaiciu ir bus baigta. na man nelabai tai priimtina. Paverks tai paverks, o kokia info jis i smegeneles isides?
As labai noreciau sulaukti naturalaus atjiunkimo, kad sunus pats atsisakytu arba bent jau ateitu toks laikas, kai as galesiu su juo susitarti be asaru ir pykcio.