QUOTE(sauleleee_ @ 2011 03 16, 20:59)
Žinai, per daug ir prisižadėjau jau žmogui kai pagalvoju

makaronai makaronai, taip sakant...o gal kažkokios svajonės, kažkokiam svajonių susikurtam pinco idealui
Bet juk abu prisižadėjot, kaip suprantu

Bet va būtent todėl iki pasimatymo bent jau aš save truputį raminčiau su svajonėmis, nes labai nenorėčiau, kad jos sudužtų. Nors ir įsivaizduoju, kad būtų sunku
Papildyta:
QUOTE(Filotijia @ 2011 03 16, 21:13)

Nu taip isejo

kai susipazinom,jo planai jau buvo isvaziuoti is airijos visam,ir jis nelabai galejo planus keist,o as mokinuosi ir negaliu isvaziuot
Tai ir aš panašioj situacijoj. Tik kad mes Lietuvoje ir susipažinom, bet man reikia irgi baigt studijas užsienyje. Suprantu, kaip jauties. Bet nesijaudink, laikas labai greitai eina, juk vasarą turbūt susitiksit?

O gal ir dar anksčiau?
Papildyta:
QUOTE(cukrinevarlyte @ 2011 03 17, 14:36)
O merginos, kokio požiūrio sulaukėt iš aplinkinių dėl tokių savo santykių per atstumą?
Cukrine varlyte, o tu tiesiog neimk į galvą kiekvieno aplinkinio numestos replikos

Man asmeniškai aplinkinių požiūris į mūsų santykius nerūpi, nes tai mūsų reikalas. Na bet sakydama aplinkiniai, šiuo atveju galvoje turiu visiškai svetimus...
Papildyta:
QUOTE(cukrinevarlyte @ 2011 03 17, 14:36)
tai iš draugių nesulaukiau jokio supratimo ir palaikymo. Ne tik, kad liūdėjau dėl tokios padėties, svarsčiau apie viską, bet ir turėjau atlaikyt klausimus ir pasisakymus kaip: kam tau to reikia? jauna dar, susirasi kitą; jis ten susiras kitą; tokios draugystės neįmanomos, pasmerktos ir tt.
Tai gal ne tokios geros tos draugės?

O gal jas supažindinai su SB ir jis jų akyse nekaip pasirodė?
Mane mano draugės labai palaikė ir tebepalaiko (čia turiu omenyje tris artimiausias savo drauges). Jos niekada neklausia, kam man to reikia ir niekada nieko nėra pasakę apie jokią kitą. Kaip tik kartais, kai būna sunku, papasakoju joms. Tai išklauso, nuramina, papasakoja apie tai, kad iki nuolatinio buvimo kartu laiko vis mažėja, ir aš pasijaučiu geriau

O ar įmanomos tokios draugystės, tai priklauso nuo pačių žmonių ir jų pastangų santykius išlaikyti.
Papildyta:
QUOTE(cukrinevarlyte @ 2011 03 17, 14:36)
Apie tai, kad daug laiko užimdavo pokalbiai per Skypa iš vis nesuprasdavo. Pastoviai klausinėdavo ką ten tiek galima kalbėt..
Na, įdomu išgirsti apie jūsų patirtį
Dėl skaipinių pokalbių niekas per daug neklausinėja, na yra vieną kitą kartą paklausę (bet ne tos jau minėtos draugės), ar nesinorėtų vietoj to kur nors išeiti ir panašiai. Bet aš nelabai imu į galvą... Žmogus, kuris nebuvęs tokioje situacijoje, nebūtinai tą supras. Kol pati neatsidūriau, vieną draugę dėl to irgi buvo sunku suprasti. Pavyzdžiui, man tie vakariniai skaipiniai pokalbiai tarsi atstoja grįžimą namo po darbo dienos į bendrus namus ir priduoda daug ramybės. Aš ją retai tenorėčiau iškeisti į ką nors kitą
Beje, o kur taviškis?