vakarelio gimimas - Gimdymo istorijos

Sveikutės visos mamytės! Dar būdama nėščia perskaičiau visas čia esančias gimdymo istorijas, ir oi kaip nekantraudama ir bijodama laukiau savojo. Gimdyti turėjau rūgpjūčio viduryje, vyras vasarai buvo išvykęs i Angliją, tad labiausiai bijojom, kad tėtis gali nesuspėti grįžti iki šio stebuklo. Kiekvieną dieną šnekėdavau su savo zuikučiu pilvelyje ir prašydavau, kad tik sulauktų grįžtant tėčio, o tada jau- kad ir tiesiai į gimdyklą! Ir ką gi- leliukas viską suprato, kantriai laukė tėčio :) Vyras grįžo rūgpjūčio 22d., ir tuomet prasidėjo tikras laukimas ir nekantravimas! Kiekvieną dieną gyvenom laukimu ir mintimis: o gal jau šiandien? O mūsų angelėlis rodos nė neskubėjo, tarytum užliūliuotas mano prašymų dar palaukti :D Vyras jau netgi kiekvieną vakarą prašydavo pilvuko gyventojo, kad lystų lauk. Na, pagaliau rūgpjūčio 28d. pajutau kažkokius keistus maudenimus, bei neįprastus pilvuko sukietėjimus, tačiau skausmų- jokių. Visgi, kad būtų ramiau nuvykome pas gydytoją. Gydytoja pasakė, kad kaklelio atsidarymas 3cm, kad eitume į miestą, ir kad kuo daugiau vaikščiotume, ir nė neabejojo, kad šiandien dar grišime . Nu ir ką,- prasidėjo tikras maratonas! Vyras vedžiojo visą dieną, kad tik greičiau viskas prasidėtų. Tiesą sakant jokio nuovargio nejutau, nes prisiklausius, jog nėščiai reikia kuo daugiau vaikščioti, jog gimdymas lengvesnis būtų, jūros pakrante vaikščiodavau po 12 kilometrų. Na ir ką, pavaikščiojom ir nieko!.Jokių sąrėmių ar ko panašaus. Ir vėl laukimas. Ir štai pagaliau!- vėlų Rūgpjūčio 31- osios vakara, apie 23val. pajutau pirmuosius skausmelius, kuriuos vadinu- pakutenimais :D Vyrui nieko nesakiau, nes galvojau ir vėl nereikalingas aliarmas. Tačiau pradėjus reguliariai kartotis, prasitariau, o gal :hm Na ką, gulim skaičiuojam kas kiek laiko, pasirodo- reguliariai, tai vyras sako: važiuojam. O man taip miego noris, ir visai neskauda. Kažkodėl buvau įsitikinus, jog privalau laukti nežmoniškų skausmų :oh :D Bet vyras buvo atkaklus, sako: juk niekas per galvą neduos, jei ne- tai grįšim. Kol atvykom į gimdymo namus jau buvo pirma valanda nakties. Priimamajame apžiūrėjo, sako kaklelio atsidarymas 6cm, ruošiam gimdyklą. Nu tada ir prasidėjo neįdomioji dalis- dokumentų pildymas :oh Vyrą nuvedė į gimdyklą, o mane toliau kamavo klausimais :verysad: Na ir pagaliau man leido eiti pas vyrą! Ateinu į gimdyklą, o vyras ten sėdi televizorių įsijungęs, pasižiūriu- 2val. nakties, prisėdu šalia ir galvoju kiek mums čia teks laiko praleisti. Tuomet ir prasidėjo jau stipresni skausmai! Kiek dabar pamenu, per televizorių rodė kažkokį tai muzikinį klipą, tai net užrėkiau vargšui vyrui, jog jungtų lauk :geda2: Atseit ten klipe merginos linksminas iš laimės, o aš čia skausmus kenčiu :geda2: Atėjusi akušerė pasiūlė į masažinę vonią, sutikau iš karto. Visą laiką viena ranka laikiau vyrą, o kita- pilvuką ir raminau savo angeliuką, kad viskas bus gerai ir jau greitai jis bus su mumis. Galvojau ne apie savo skausmą, nes mintys vis sukosi apie mažiuką, ir buvau įsitikinusi, jog mūsų mažyliui tai didesnis stresas ir baimė, kai ramiai sau išgulėjo 9mėnesius, o staiga čia kažkas pradeda vykti :ax: Prasidėjo baisus pykinimas, o akušerė sako: gerai, kad pykina, greičiau gimdysi, ir vėl dingsta :blink: Na bet neilgam, liepia lipti iš vonios apžiūrai. Apžiūri, klausia: stumti nesinori?Sakau- ne. Bet net nespėjo išeiti iš gimdyklos, kai pradėjau rėkti, jog noriu tuštintis :geda2: Akušerė puolė kviesti gydytoją ir juokias iš manęs, sako: tu nesituštinti nori, o gimdai jau! O man jausmas tai tikrai- tarsi į tualetą norėčiau :geda2: :D Nu ką, lipam ant gimdymo stalo :D Gydytoja atėjus dar primena kaip reikia stumti užėjus sąrėmiui. Na ir ką, laukiu sąrėmio, o gydytoja pilvą čiupinėja ir rėkia: tigi jau sąrėmis, stumk! Taip ir nebesupratau- nebejaučiau aš jokių sąrėmių, tiesiog gydytoja pasakydavo kada stumti, tai ir stumdavau :blink: Tiesa, apie vyrą tuo metu buvau visai pamiršus, - žinojau jog yra šalia ir tiek :geda2: Tiesiog taip buvau susikaupus visam tam darbui, jog nei ką mačiau aplink, nei girdėjau, tik gydytojos žodžius :) Ir pagaliau po kelių stūmimų laikiau savo stebuklą ant rankų!!! :super Vat tuo met ir sugrįžo ir regėjimas ir klausa :D Pamenu tik tiek, jog pakaitom bučiavau savo mažylę ir vyro ranką :) Niekada tokio jausmų antplūdžio nesu jautusi!!! Beje, mūsų angeliukas gimė 2val.52min. ir buvo pirmasis rudenio vaikiukas Kauno P.Mažylio gimdymo namuose :super Na, kiek bijojau gimdymo, pasirodo nieko ten labai baisaus nebuvo, tiesiog man pasisekė, jog mano mažiukė labai greitai atėjo :super Sėkmės Jums visoms!!!

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis