Viskas prasidejo Anglijoje. Ten darbavomes su savo vaikinu, dabartiniu savo vyru. PLanavome vos grizus i Lietuva pradeti vaikeli... bet, kaip daznai buna, angeleliai i si pasauli uzsinori ateiti netiketai ir musu neklausia "kada"
. Nestumo testas pasirode teigiamas... kita ryta antras testas taip pat rode du bruksnelius. Apeme labai keistas jausmas:) Tiksliau daug jausmu - isgastis, nerimas, dziaugsmas, jaudulys... JAuciausi labai gerai, ir kas juokingiausia nesijauciau nescia:) Visa menesi reikejo laukti pirmo ultragarso, o iki to ten, Anglijoje,niekas normaliai netikrino ir nepatvirtino nestumo. TAigi, visa menesi su vyru nerimavome, o jeigu ne... Ir kai ekrane isvydom maziuka pilvelio gyventoja mojant rankute, abu apsiverkem:) Po to seke kuklios vestuves ten, ir grizimas namo, i LT gimdyti.
Visa nestuma savo maziuka vadinome Alanu. GAlvojome, kad jo bus toks vardas. Gimdymo data buvo numatyta lapkricio 16-18 d.
LApkricio 17 dienos vakaras: sugalvojau eiti i vonia, pasidaryti visas depiliacijas, manikiurus ir pedikiurus - juk rytoj jau kaip ir laikas gimdyti... maza kas:). Vyras dar padejo pasidaryti sukuosena TEN:) Per didziuli pilva net savo koju pirstu nemaciau. Po to sugule dar plepejom, vyras glaudesi prie pilvo ir kalbejo : "Alanai, lisk lauk... Alanai, lisk lauk..."
))LApkricio 18 d. 5 val ryto: verciuosi ant sono ir jauciu kad bega vandenys... taip smarkiai, tiek daug... dar spaudziu kojas, bet to sustabdyti neimanoma:) . Keliuosi ir einu i vonia. PAskui mane llieka balos ant musu naujai sudeto parketo:)))) O dieve, as dar bandau sluostyti ji, bet niekas nepadeda:)))) tas vanduo vis bega:)))) Et, nusprendziu palikti tai vyrui, einu i dusa ruostis. BAndau kelti savo branguji, o jis pyksta, kam taip anksti zadinu... Sakau: "kelkis, vaziuojam i ligonine gimdyti", O jis:" negalima dar pamiegoti ir ada vaziuoti, kam taip anksti?"
))) NA, sakau, brangusis, vakar kvieteisi sunu, va, dabar jis jau ir ateina, vaziuojam:))). 6:15 min mes jau ANtakalnyje, gimdymo namuose. Cia mane pasilieka viena, uzpildau popierius, 10 minuciu paklauso leliuko tonusu, apziuri toks jaunas daktariukas:))). Kaklelis atsidares apei 1 cm. Nuveda i tokia maza patalpa sutvarkyti visu kitu reikaliuku: klizma, skutimas (ka gerai, kad pasidariau is vakaro)... Liepia persirengti ir palydi i gimdymo palata. Cia atveda ir vyra. PAlatos normalios, kiek tai imanoma senoje ligonineje. Is karto guldo i lova, nes man nubege vandenys - negaliu nei vaikscioti, nei sedeti. Prisega dirzus tonusams skaiciuoti ir stato lasaline skatinamuju.
8 val prasideda saremiai. Is karto kas trys minutes, po to kas dvi. Sesute paaiskina, kaip kvepuoti. Taigi, as saziningai ta ir darau kas dvi minutes kaip suo lekuoju:))) KArtais ir vyras prisijungia:)))))) Kita diena nuo to net gerkle skaudejo... I palata eina kas netingi, laseline vis didina. Kaklelis atsidarineja po 1 cm kas valanda. PAsiskaiciavom, kad jei tokie tempai, pagimdysiu apie 18 val. Oho... dar visa diena ... KAs dvi valandos ateina gydytoja paziureti atsidarymo. SU ja kartu ir po rezidente. Nezinau, ka ten man dare, bet kadangi skaudejo apziurint, manau bande prapletineti. Nemalonus jausmas, galvojau spirsiu rezidentems, kam dar jos lenda:))))
Gydytoja pasiulo, kad kai noresiu suleis nuskausminamuju, analgetiku. Epiduro nesirinkau. Norejau pajusti, koks tas skausmas gimdant:) NA, ir pajutau... APie pora valandu pries stangas suleido kazkokiu vaistu, nuo kuriu susisuko galva, pradejau kasytis:))))
Vyras visa laika prabuvo salia, atnesdavo basona, kai pykindavo (nuo to, kad kaklelis atsidarinejo), sedejo salia ir kalbino, atsakinejo i artimuju zinutes: "kada, ar dar ne?"
)))) Visu tu zakiu, muzikos tikrai nebutu prireike, manau tai net butu trukde.I popiete saremiai tikrai buvo skausmingi, veliau jau skaudejo istisai, be jokiu pertrauku. Akusere pasake, kad kai pajusiu, kad labai noriu tustintis, pasakyti jai. PAsirodo, tai reiks, kad jau prasideda stangos:)
17:45 jau jauciau, kad tikrai uzejo stangos. Akusere liepe pora saremiu iskvepuoti ir nestumti. Aha, lengva pasakyti... Suejo visa kompanija, kas dalyvaus gimdyme. Vyra pasodino prie mano galvos. Aisku, pries tai paklause, ar dalyvaus gimdyme:) Aisku, kad dalyvaus- visa diena islauke to malonumo, kaip nedalyvaus paciame idomiausiame:)).
NA ka, stumiau kaip uz tevyne:))) Is karto pradejau leisti toki juokinga gerklini garsa, kaip suniukas urzgiau:))))))) Gydytoja liepe tyleti, kad nepavargciau. Viena uzgule pilva, kita diktavo ka daryti, trecia kojas laike, kad neglausciau, vyras savo ranka dave spausti. Po to jam liepe mano galva lenkti, kad man lengviau stumti butu. Prakirpo.
17:59 pagimdziau:). 3820 g ir 54 cm vyruka:). Norejo uzrasyti lygiai 18:00, bet kazkas pasake: "neee, rasom tiksliai"
)) Vyras nukirpo virkstele. PO to atsisedo ir vos laikesi neverkes, buciavo mane ir dekojo uz sunu. MAziukas po ilgo laiko be vandenu gime truputeli priduses, jam reikejo mediku pagalbos. As kazkodel nesijaudinau del to, matyt vidinis balsas ir motiniska nuojauta pakuzdejo, kad viaskas bus gerai. Todel is karto ir negavau pasidziaugti leliuku ir ji priglausti ant krutines. Po visko dar sugryzo gydytoja liepe dar karteli stumtelti, "isgimdyti" placenta. Veliau jau vyra isvare uz duru, mane siuvo. Per visa ta laika girdejau, kaip jis skambino visiems ir gyresi, kad jau tevelis:).
Nerealus tas jausmas, kai tampi mama. Tik dabar supratau ka tai reiskia, kai gali del savo vaiko VISKa padaryti... Ir jokiu budu nesakau, kad negimdysiu daugiau!!! Jei tik Dievas duos:) Tik kita karta galbut pagalvosiu apie epidura ar Cezari.
Beje, pries gimdyma su niekuo nesitarem, niekam nedavem nei lito. Demesio netruko. Nemanau, kad butu buve kas nors kitaip, jei butume ismete tuos 500 lt.
DAbar mums truputi daugiau kaip 2 menesiai, esam dideli ir sveiki:).
Pavadinome suneli Dominyku, mano senelio garbei - tai pirmas jo proanukis.
