QUOTE(pupik @ 2011 09 24, 07:05)
Sveiki,
pabandykite nespausti savo vaiko, įvardindami jo "trūkumus" ar "blogybes"
nesakyti jam jokių savo reikalavimų
nenusistatykite su juo, kokią spalvą namo parneš
neakcentuokite jo "nesėkmių" - skatinkite "sėkmes" ir labai džiaukitės kartu su juo jomis
pabandykite leisti "upei" tekėti savo vaga
stebėkite jį - iš šalies, ramiai
Pažinsite jį
Pabandykite taip leisdami jam būti savimi ir nespausdami jo - jį pažinti
tada susidraugaukite: turėkite bendrą veiklą, temas...
Daugiau jam šypsokitės ir džiaukitės , kad jį turite - pasakykite dažnai dažnai jam tai
nereguliuokite vaiko gyvenimo, duokite daugiau iniciatyvos, padrąsinkite, sakydama, kad jis tikrai geriau žino sprendimą, susitvarkys, ir pasitikite juo
leiskite pačiam priimti sprendimus
nesėkmės atveju - palaikykite jį ir vėl pasitikėkite
Nematau hiperaktyvumo požymių - matau pasidavimą "ką žmonės pasakys" reikalavimamas, kai vaikas yra energingas
Matau labai didelį rūpestį ir baimę - nebijokite, o kaip tik parodykite rūpesčio priežastį - jį labai mylite - tai ir mylėkite džiaugdamasi
Džiaukitės juo
Nesuprantu, prie ko čia šioje situacijoje vaistai
Nusiraminkite dėl jo - sunku patikėti, bet tada ir vaikas nusiramins dėl savęs
O jūs turite vaiką su ADHD ar tiesiog teoriją gerai žinote
edziukas33 juk parašė, kad namie jie tvarkosi, kažkaip neblogai. Didžiosios bėdos yra kolektyve. Ir tai yra normalu vaikui turinčiam ADHD.
ADHD irgi būna visokio sunkumo, kaip ir , sakykim, jūsų vaiko sloga. Vieni tik šiaip šėlioja, kiti invalidumą gauna. O jūs sakote, prie ko čia vaistai. Todėl sprendžiu, kad tikro hiperiuko jūs nemačiusi.
Bet teoriją gražiai išdėstėte, šaunuolė

Tik.... jos pilnas internetas, pilnos knygos, ir mokyklų brošiūros, o ir bet kuris, net pernai mokslus krimtęs psichologas tą patį pasakys
edziukas33, vitaminai gerai, išbandyti viską reikia, bet jie, irgi, ne panacėa. Ir su diagnoze neskubėkit. Pas jus turėtų būti begalė pagalbos grupių jums ir jūsų vaikui. Taip, taip, jums irgi reikia pagalbos!