QUOTE(Soneee @ 2010 10 23, 23:50)
Jau radau

2 ir 3 puslapiuose su visom lentelem
Dar radau apie Bismarką ir Beveridžą:
Socialinės saugos pašalpos gali būti skirstomos ne tik į socialinio draudimo išmokas ir socialinės paramos pašalpas.
Jas galima surū¬šiuoti ir pagal turinį:
išskirtinos pašalpos natūra,
piniginės pašalpos arba išmokos.
Be to, galima skirstyti pajamas pakeičiančias pašalpas, kurios gavėjui suteikia pajamų pragyvenimui, ir pašalpas, papildan¬čias pajamas arba padengiančias tam tikras išlaidas, kurių paskirtis -padėti gavėjui padengti nenumatytas išlaidas.
Socialinė sauga, atsižvelgiant į socialinio draudimo elementus, klasifikuojama į:
Bismarko ir
Beveridžio sistemas.
Pagal Bismarko sistemą socialinis draudimas skirtas tik dirbantiems ir būtent samdomiems darbuotojams. Ši sistema užtikrina iš¬mokas, kurių dydis ir mokėjimo trukmė dažniausiai priklauso nuo asmens darbo (draudimo) stažo ir nuo pajamų dydžio, gauto iki so¬cialinės rizikos atsiradimo. Socialinio draudimo schemos finansuoja¬mos iš darbuotojų ir jų darbdavių įmokų.
Beveridžio sistemos socialinio draudimo schemų tikslas - apimti visus gyventojus. Pašalpos yra tam tikro nustatyto dydžio ir finansuo¬jamos per mokesčių sistemą. Žinotina, kad nė viena tų sistemų neeg¬zistuoja grynu pavidalu, o yra mišraus pobūdžio.
Lietuvoje veikia bismarkinio tipo socialinio draudimo sistema, kuri dėl nepakankamo šalies ekonominio išsivystymo lygio užtikrina nedideles išmokas. Lietuva, ypač 2000 metų pradžioje Vyriausybei panaikinus arba sumažinus daugelį lengvatų (pokalbių telefonu, transporto) socialiniai remtiniems as¬menims, orientuojasi į liberaliojo tipo valstybę. Kol kas Lietuvoje so¬cialinė sauga negali lygintis nei su kontinentinės Vakarų Europos, nei juo labiau su Šiaurės Europos šalių socialinės saugos finansavimo principais. Nepakankamo socialinės saugos finansavimo priežastis daž¬nai būna ta, kad prie valstybės biudžeto finansavimo menkai priside¬da stambiojo kapitalo atstovai, ryški visuomenės diferenciacija ir su¬svetimėjimas. Socialinę paramą iš esmės finansuoja samdomieji dar¬buotojai. Nobelio premijos laureatas Paulas Samuelsonas 1997 m. rašė: Daugumą mūsų, ekonomistų vidutiniokų, stebina tai, ką girdi¬me. Mes manėme, kad rytų europiečiai ir Harvardo išsilavinimą tu¬rintys jų patarėjai nori sukurti kažką panašaus j Ameriką po Naujojo Sandorio. Tačiau dabar matome, kad jų tikslas buvo Dikenso laiko kapitalizmas". Lietuvą, kaip ir visą Rytų Europą, užtvindė teiginiai, kad viską išspręs laisvoji rinka", lemiamas veiksnys yra privatizavi¬mo tempai", o tai ne visada teisinga.
Be restruktūrizavimo, ekonomikoje dar reikia įgyvendinti tai, kas pasaulyje žinoma kaip akcinė nuosavybė, didesnio kapitalo ap¬mokestinimas ir pakankamos socialinės garantijos. Jos turi būti už¬tikrintos ne tada, kai turtai trykšta fontanais", o tada, kai žmogui jų labiausiai reikia, kai jis yra nepajėgus prisidėti prie gėrybių kūrimo. To reikalauja žmogiškumas
Papildyta:QUOTE(Besishypsanti @ 2010 10 24, 00:01)
Istatymais naudotis leis.
O vat kokius įstatymus skaityti?
Papildyta:Pastebėjot, kad staigiai atsirado naujokių? Ir jų pirmosios žinutės būna parašytos būtent šioje temoje