QUOTE(Poli1 @ 2011 01 04, 21:15)
Pasiskaičius susidaro įspūdis, kad ieškom priežasties kodėl nepadėjus tų 10 Lt., o neieškom kaip juos atidėt.
Tikrai taip.
Papildyta:
QUOTE(mmergyte @ 2011 01 04, 22:10)
aš žinau tiek,kad iš šono visad viskas atrodo paprasčiau

ir sakyti ir aš gyvenau taip kažkada nereiktų,nes tada buvo ir produktai pigesni,nei dabar
Kai man teko pragyventi su 100lt. menesiui, as valgydavau grikius, ryzius+suris, ryziai+pomidoru padazas, keptos bulves, ryziai+1s. uogienes. Per tuos metus niekada(!) nepirkau mesos, netgi pigiausiu desreliu pavidale. Pamenu, drauges brolis budamas studentas, grizes namo savaitgali, susirinkdavo visus apdziuvusius duonos kampucius. Nes jis juos pusryciams mirkydavo i arbata.
As nenoriu pasakyti, kad as zinau, kas tai yra pragyventi siandiena su 200lt., bet patikekite, beveik pas visus gyvenime buna tokie laikotarpiai, trumpesni ar ilgesni, bet buna. Sunku yra beproto, kartais nepakeliama, situacija atrodo beviltiska iki negalejimo... Nu bet pasirinkimo nera, reikia ja kazkaip isgyventi. Planuoti, tiketis, kad viena diena situacija pasikeis, ieskoti papildomu pajamu saltiniu ir galimybiu atsideti tuos 10lt.
Jei tikrai labai sunku ir tenka ieskoti parduotuvese nukainuotos duonos, ar ne geriau butu ta duona keptis namie, orkaiteje? Juk iseiga paciai paprasciausiai duonai nera didele... Galima daugiau tos duonos issikepti (tada savikaina mazesne), po to saldytuvo kameroje uzsisaldyti. Tas pats su balta duona... Galima ir kokiai kaimynei pasiulyti kepti kartu, o islaidas elektrai/dujoms pasidalinti.
Gal XXI a. tai atrodo absurdiska, bet patikekit, ir issivysciusiose salyse yra zmoniu,
taip gyvenanciu ir
taip skaiciuojanciu.