Vaikas nekalba 10-oji tema

Nea, as mamai nebuvau beda (siaip is fermentu trukumo isaugau ir turiu puikia virskinimo sistema, kuria ir sunus paveldejo), sese dar buvo vyresne..beda buvo, kad as gimiau tam, kad suklijuociau seima, va cia visos saknys. Ir as visom jegom bandziau ta seima klijuoti ir..tebebandau pavyko turbut tik dabar ja suklijuoti

Ei zmones, cia tik daliname, diskutuojam..JurgaSim puiku, akd turi savo nuomone, kiti turi kitas patirtis, juolab, akd Alvyda parase, jog jos vaikui AD nustate gydytojai..mumsnegalima pyktis ar skaudintis..mes turim buti kartu, nes tai musu stiprybe

Į šią karštą ir rimtą diskusiją įnešiu tokio paprasto pasidžiaugimo Šį savaitgalį mano vaikas pasakė du sakinius "močiute, sėstis valgyt" ir "tete, kepa višta" Jaučiu progresą

Negalvok, kad daug prarasi nerašydama (o dar geriau - jei nebeskaitysi ir neįsijausi). Čia tie rašinėjimai žinok ryja laiką, o naudos duoda tik tokios, kad verdi savo sultyse ir nedaugiau. Sėkmės savo pačios ieškojimuose



Nu kad buvai bėda - nepateisinai lūkesčių

Atvirksciai, as buvau dovana ir tebesu beda daugiau mano sese va jos oda sausa, virskinmo bedu neturejo, bet odos bedos po siai dienai ranku oda tiek issauseja, kad skyla iki krauju ir santykiai zodziu...
Man tiesiog buvo uzkrauta atsakomybe, kurios pakelti negalejau, bet veziau tevai issiskyre, nebegyveno kartu kai man buvo 5, kai buvo 12 issiskyre oficialiai, nuo 12 as jau nebedusau, o dabar turiu du geriausius tevus pasaulyje, kuriuos be proto myliu, tai jiems sakau ir jie yra MANO tevai, ne tik popieriuje..tai, kad negyvena kartu man nebesvarbu, svarbu, akd jie sutaria ir nebeliko tu nuoskaudu..as abu supratau ir zinau, kad jie kartu gyventi negalejo

Žiūriu ir tu bėgikė nebloga, gal net geresnė už skruzdėdą

Beje, klijuoji tu savo šeimą tai tikrai iki šiol - šitoje temoje

O kad aiškini, kad negalima pyktis ir ginčytis, tai Bet čia tavo stilius

Mielos mamos, aš esu itin geros nuomonės apie visas čia rašančias mamas, ypač, apie patį šios temos diskusijų ir net monologų dalyvių branduolį. Kasdien skaitau šią temą, pasisemiu idėjų, žinių, o kartais, stiprybės.

Bet pastaruoju metu stebinat savo bendravimo su kai kuriom mamom maniera Susidaro įspūdis, kad negalima erzinti rašančiųjų ,,elito" <tarsi kokio žynių luomo savo klausinėjimais>, abejonėmis... Jei taip elgtųsi daugiau už mokinį žinanti mokytoja mokykloje, mes vienbalsiai sakytume - nepedagogiška!

O juk čia užsuka visos mamos skaudančiom dėl vaikų širdim. Ne ginčytis ir skaudintis čia norime, o moralinio palaikymo visų pirma. Tai kodėl kažkas turi nerašyti šioje temoje? Neturi teisės pasikalbėti su likimo draugėmis apie savo rūpesčius? Gal geriau paverkti įsikniaubus į pagalvę?

KeliMutu, gerbiu tave už erudiciją ir už tavo norą pasidalintit žiniomis, savo pačios eškojimų rezultatais. Dabar galėsi pykti ant manęs dėl to, ką pasakysiu.

Tu tiek daug psichologijos knygų perskaitei, bet neišmokai kurti santarvės bendraudama su kitais, ne šeimos nariais Greičiau atvirkščiai. Kartais užkerti kelią diskusijai. O pykčiui sakai ,,taip"?. Nori, kad visos ,,drįstų" pykti ar atvirkščiai, kad čia niekas nekištų nosies?

Tavo postai buvo daug ,,draugiškesni", kol nebuvai tokia apsišvietusi psichologijos srityje Jei rašai ,,viešoje erdvėje", gali tikėtis ir replikvimo tavo pasisakymų adresu. Ne tavo, kaip žmogaus, nes tavęs nepažįstu , o tavo minčių, tavo pasisakymų stiliaus.

Kažkada rašei apie savo religinį sinkretizmą, jei gerai supratau. Krikščionybės neišsižadėjai dar. Tai va, budizmas ir krikščionybė moko, kad turi būti: 1. Taurusis kelias. 2. Meilė artimui savo.
Neigiamas emocijas rikia išlieti, jei jos kaupiasi, Tik reikia žinoti vietą ir laiką. O tu kažkaip vis agituoji ,,drįsti" pykti. Pamokytum verčiau kaip nusiraminti.
Nors, manau, kad religija, tikėjimas padeda rasti ramybę neblogiau negu psichologija. Bet gi ne visi žmonės raligingi, o kartais religingumas tampa pernelyg egzaltuotas, tai duoda priešingą rezultatą

naitai, pritariu visoms Jūsų mintims apie gydytojų išsilavinimo aukštumas. Nepritariu tik dėl vieno išsireiškimo - ,,kvaila ".

Skruzdėda - logiškai ir nuosekliai mąstai

Alvyda, atrodo, kad kol vaikas nepsidare alkana,s tai ir reikalo kalbet nebuvo sveikinu
taip, nuo kaikuriu dalyku begu, kitus kanisioju, naktimis nemiegu, kol neisprendziu..ieskau keliu, bet labai daznai tie keliai tikria ne psichologijos knygose ar psichologu parodomi, bent jau ne diplomuotu dazniau randu per svetimas patirtis, pvz. Jurgos Sim (nedaug zinau, bet ka zinau tai dekoju, kad man neteko patirti ir tikiuosi neteks) as sau lengvinu gyvenima, kaip tikra lietuve suzinau svetimas bedas, suprantu, kad maniskes mazos, bet spredama savo bedas stengiuosi, kad ir kiti ju nepatirtu..as zinau savo stiprybes ir silpnybes..deja su pastarosiomis sunkoka kovoti, bet kai pavyksta, tai buna pasiekimas ir zingsnis pirmyn. Drastiski metodai, pasakymas i akis, akd tu anokia ir t.t. mane pavercia eziu (nebent tai pasakoma apie silpnybe, kuria jau as supraturi is sutvarkiusi, tada manes tai neliecia), galvoju, kad daug kas taip irgi reaguoja..o cia mes bendraujame be veidu, intonaciju, izeisti lengva..ale kam kalti vini ir ja traukti, jei galima nekalti...as esu visada uz tai, akd i santykius inestumem tik pliusus, nes minusa eliminuoti reikia 3 pliusu

na, vadinasi, išalko du kartus
o šiaip tai jau tokius "sakinukus" po du žodelius jau dažniau tenka išgirst o po tris tai dar retenybė

Geri rezultatai Ir geros perspektyvos.

Naitas, nu pataikei kaip pirstu i aki kalbedama apie daktarus. Galiu pasakyti, kad 70% visu receptu pas mumis eina i siuksliu deze. Dekui Dievui atsirado galimybe gilintis ir paciam bandyt diagnozuot, antraip butume daug kartu pateke i nesibaigianciu ir vis sudetingesniu ligu rata.
Zinot, kas man labiausiai nepatinka kalbant apie daktarus? Tai, kad jie diktuoja, ka tau daryt ir absuoliuciai nesiklauso taves ir nuosirdziai nesidomi gydymo rezultatais. Jeigu pasidometu nuo ko is tiesu ligoniai pasveiko, tai gal zymiai geresni gydytojai butu... O dabar net isgirde, kad pasveikai nuo kazko nei jie rekomendavo, net susidure su akivaizdziu faktu, neigia, kad tai veiksminga.

Mamos, galit pykt, galit nepykt, bet man patinka astrus pasisakymai. Juk tam ir internetas Juk astrus pasisakymai ir privercia mus mastyt. Tik tas jais nepasinaudoja, kas linkes isizeist ir priimt asmeniskai ir nesavikritiskai.
JurgaSim, tu manai, kad tokios diskusijos ir informacija apie galima diagnozes, ligu sasajas nera naudinogos, o daugiau zalingos, nes mes ne daktares? Kaip tu manai kas atsitiks, jeigu pareiksi daktarei "noreciau si karta bandyt issiverst be antibijotiku, nes mano vaikas nekalbukas". Manau paziures varles akimis ir isejus dar pasukines pirsta prie smilkinio. Noriu pasakyt, kad informacija, kuria atrandame yra ne siaip sau filosofijai, o kasdieniniam gyvenimui ir isvadoms.

Alchemie, geriami leidziami antibijotikai, - abiem atvejais smarkiai ir daznai negriztamai pazeidziama imunines sistemos veikla.

Keli Mutu, man nuo vaikytes alergija. Kam? Geriau butu klausti kam nesu alergiska. O dabar sekantis etapas - autoimunines sistemos liga. O kai imunine sistema puola koki tai viena organa, ka galima kalbet apie viso organizmo sveikata. Todel besiknaisiodama ir radau, jog ASD taip pat gali but autioimuninio proceso rezultatas. Bet as tikrai neprarandu optimizmo pasveikt, yra daug dalyku, ka galima isbandyt, nors autoimunines ligos laikomos nepagydomos (iki tol, kol kazkas nepagyja ).

Vau, matau, kad pavariau ant antibijotiku si karta...

Čia ne mokykla, o aš ne pedagogė. Apie tai jau rašiau.

Moralinis palaikymas yra blogis - jis palaiko problemą, o aš noriu palaikyti aktyvų jos sprendimą.

Reikia bliauti įsikniaubus į pagalvę. O paskui nueiti pas profesionalų dvasios specialistą - psichologą (ne pas kunigą, išskyrus tuos atvejus, kai kunigas turi psichologo diplomą) ir su jo pagalba nustoti bliauti į pagalvę.

Aš nekertu kelio diskusijai, bet jau aiškinau, kad pati nenoriu jose dalyvauti ir aš atsakau kartais į klausimus (pagal savo nuotaiką), bet negaliu pakęsti manipuliavimo replikomis, taigi duodu dar geresnį atkirtį, o tai aš moku. JUK ČIA INTERNETAS

Religinio nusiraminimo eikit pas Dievą, o tiesos ieškojimams jums padės tik pyktis

AlfaBeta, tu manęs nesupykdei, dėl to aš labai supykau ir sakau tau: laikas pamiršti jau mokyklą