QUOTE(Keli Mutu @ 2010 11 15, 18:08)
Čia ne mokykla, o aš ne pedagogė. Apie tai jau rašiau.
Moralinis palaikymas yra blogis - jis palaiko problemą, o aš noriu palaikyti aktyvų jos sprendimą.
Reikia bliauti įsikniaubus į pagalvę. O paskui nueiti pas profesionalų dvasios specialistą - psichologą (ne pas kunigą, išskyrus tuos atvejus, kai kunigas turi psichologo diplomą) ir su jo pagalba nustoti bliauti į pagalvę.
Aš nekertu kelio diskusijai, bet jau aiškinau, kad pati nenoriu jose dalyvauti ir aš atsakau kartais į klausimus (pagal savo nuotaiką), bet negaliu pakęsti manipuliavimo replikomis, taigi duodu dar geresnį atkirtį, o tai aš moku. JUK ČIA INTERNETAS
Religinio nusiraminimo eikit pas Dievą, o tiesos ieškojimams jums padės tik pyktis
AlfaBeta, tu manęs nesupykdei, dėl to aš labai supykau ir sakau tau: laikas pamiršti jau mokyklą
Vėliau įdėjai atsakymą. Poziciją supratau. Ačiū.
Paskutinį kartą rašau apie tą pyktį ir moralinį palaikymą, o tai, gaunas, veltui stengiausi tave supykdyt

Bet manau turi tiek pykčio, kiek reikia tavo šturmuojamus kalnus nuversti.
Aš šioje temoje kažkodėl naiviai įsivaizdavau skaitanti ne virtualių avatarų pasisakymus. Už tų avatarų matau realius žmones, su jų išgyvenimais, skausmais ir džiaugsmais.
Todėl nelabai leidžiu sau suvokti, kad vis tiek ir čia galioja interneto džiunglių taisyklės jei išsiskiria nuomonės
Man, kažkodėl, nekyla noras spirti gulinčiam ar sužeistam, nes vis tiek nepradės bėgti kaip sveikas.
Beje, gavus spyrį į užpakalį, labai norisi, kad kas nors galvą paglostytų
Aš tau visiškai pritariu kad reikia kažkokio stipraus postūmio aktyviai veikti, siekiant permainų. Tai gali būti pyktis, o taip pat ir kitas jausmas ar įvykis. Manau, išvados PPT ar VRC būna toks spyris, kad nežinai į kurią pusę lėkti. Taip, kartais adrenalinas kalnus nuverčia. Kol neišsenka jėgos... Taip gali siekti socialinio teisingumo ir pan.
Ar pyktis tinkama priemonė spręsti santykių tarp žmonių problemas? Iš patirties žinau, bet koks pyktis šeimoje yra destruktyvus.