Įkraunama...
Įkraunama...

Siaubingas sakinys““su tavim nedraugausiu““

[SIZE=7][COLOR=red] g.gif Ka buvau pati nedidelė (mokykloje ir darželyje)man labai buvo svarbu išgisti iš bendraamžių,kad vienas ar ktas su maniimi draugauja.Aš vis klausiinėdavau ar Tu su manimii draugauji.Ir kai išgirsdavau teigiamą atsakymą iš laimės eidavau iš proto.Atiduodavai deficitinius apelsinus,pati nugriauždavau tik žievelias,aukojau del šio stebuklingo žodžio viską ką turėjau brangiausio.Mokykloje netgi tapau dėl to šantažuojama,manęs draugės prašydavo paerzinti mokytoja,ar iškrėsti kokia jai šunybę.Ir aš visą tai darydavau vien dėl to kad su manimi draugautų,nors dėl to kentėjau ne tik aš,bet ir mano mylimi tėvai.Nors ir turėjau gabumų,aš dėl šventos ramybės ir klasiokų draugystės pradėjau ignoruoti ne tik mokytojus bet ir mokslus.Nors man labai patiko mokytis,aš juos aukojau dėl sakinuko,jei Tu tai padarysi aš su tavimi draugausiu.Tai mano vaikystės ir paauglystės buvo pats aktualiausias klausimas.Jei kažkas pasakydavo,kad su manimi nedraugauja,eidavo iš skausmo iš proto,kruvinomis ašaromis naktimis šaukiau ir klikiau.Visa virpėdama praeidavo per tą bendraamžį,kuris tai darydavo.Aš norėjau visaip ir visiems itikti,dėl to kvailo sakinuko.Aš po neigiamo atsakymo jaučiausi žiauriai ir blogai,nepasitikėjau savimi.
Dabar sužinojau,kad visą ta tragedija pradėjo persekioti mano mylimą sūnų.Jis šiemet išeina jau į mokyklėlę.Jis labai sunkiai taip pat išgyvena šį košmarišką sakinuką.Per miegus šokinėja,ar kai niekas nemato pasikukčiodamas verkia.Norėdamas draugams darželyje pasirodyti kietas ir įdomus,jis prie jų net pasišaipo iš manęs,pasako net kokį keiksmažodį,ar dar kažką kad pralinksmintus draugus,kad jie tik su juo draugautų,nors parėjęs namo,kai draugų nelieka ir svetimų akių jis mano geriausias draugas mes su juo siuntame ir išdykaujame ,jis tampa savimi laisvas ir laimingas,mes apsikabinę galime sedėti abu ilgai,skaityti pasakas ir pasišnekėti.
Mane labai suvirpino jo žodžiai”” kai mes buvome lopšelyje maži buvome visi draugiški ir laimingi,o kai užaugome aš draugo nei vieno nebeturiu,jie sumanimi kartais draugauja,o kartais ne. Aš žinau ir suprantu jo žodžius,nes taip buvo ir man.Jo nuomone,kad tik su stipriausiais visi draugauja ir ne į jokia kita mokykla nenori eiti tik į bokso ir karatė.Jam atrodo,jai jis mokės gerai muštis ir bus stipriausias su juo tada draugaus visi ir visada.
Girdžiu ir pati kieme,ar kur kitur tarp vaikų dažnai tą stebuklingą sakinuką,ar Tu su manimi draugauji?Arba Tada aš su tavimi nebedraugausiu jei to ar to nepadarysi ir pasakysiu tam ir tam kad su tavimi nedraugautų.
g.gif Kodėl šis tik kelius žodelius turintis sakinukas yra toks lemtingas,žiaurus ir skaudus.Kaip su juo būtų galima kovoti?Kaip vaikui padėti ir jį išmokinti,kad tai nėra pats baisiausias dalykas pasaulyje?
Dabar jau kai aš pati mama.Man toks sakinys tik sukeltų juoką biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif Dabar turiu kelis tikrus ir labai gerus draugus,su kuriais mes apie tokius dalykus net nešnekam.Gal čia tik būna vaikų tarpe?
Atsakyti
Man taip pat vaikysteje buvo itin svarbi draugyste, bet tik su viena drauge. Daug tikru draugu neturedavau, tai labai vertinau geriausia drauge. Sau neleisdavau net supykti ant jos, nes tada ji paparastai supykdavo, kad as pykstu. O tada: mano asaru upeliai, sirdis plysdavo. Galvoje viena mintis-kaip susitaikyti. Kai viena karta (kai jau jauciausi gana suaugusi :-) nutariau vis tik ant jos supykti (tikrai buvo uz ka) - mes nesikalbejom daugiau kaip metus. Ir nieko, radau kitu draugiu. Visada ka nors lankiau: sokius, tetra, daile, bet labai brangiu draugysciu neturejau, gal kad labai artimi, tvirti santykiai buvo su seima.
Labai suprantu, kaip mazam vaikui svarbu aplinkiniai. Tokiama amziuje draugai - viskas! Isivaizduoju, kaip sunku tokiam vaikui meginti isaiskinti visas tiesas. SEkmes :-)
Atsakyti
Pingvinuke,
Bendraamžių draugija vaikui iš tikrųjų yra labai svarbi ir tai yra sveikos vaiko raidos požymis. Bendraamžiai pasidaro ypač svarbūs pradiniame mokykliniame amžiuje. Taip manoma, kad tokio amžiaus vaikai sukuria savotišką vaikų bendruomenę, kur yra savos taisyklės, paslaptys ir pan..Suaugusio amžiuje draugystė su kitais nebėra tokia svarbi, kaip vaikams, kadangi nebereikia mokytis, praktikuotis suaugusiojo vaidmenų, ką vaikai daro žaidimų metu, tai nebėra aktualu raidos prasme.Gerai, kad bendraamžiai Jūsu vaikui yra svarbūs šiame amžiaus tarpsnyje, problema yra tame, kad vaikas atrodo nepasitiki savo jėgomis toje draugystėje. Jis dėl to labai išgyvena. Jei yra miego sutrikimų, tai vertėtų atkreipti dėmesį į šią problemą, paieškoti specialisto konsultacijų. Manau, kad vaikui galėtų padėti grupinė pagalba- dalyvavimas vaikų grupėje, kuri būna skirta mokymuisi bendrauti, savęs pažinimui. Antakalnio poliklinikoje tokias grupes kartais rengiame nemokamai (bet galime priimti tik poliklinikai priklausančius vaikus), galbūt rengsime ir mokamas grupes, kur galės dalyvauti visi vaikai (nuo rudens).
Kadangi Jūs labai išsamiai papasakojote savo istoriją, tai jos atomazga yra pakankamai gera. Būdama suaugusi, Jūs turite gerų draugų, ir ši problema nėra aktuali. Greičiausiai ir Jūsų vaikas išaugęs taip skausmingai nebereaguos į santykių nesklandumus, bet dabar tai jam yra labai sunku.
Kaip Jūs galite padėti vaikui? Visada išklausykite jo, kai jis pasakoja apie savo santykius su draugais, pasakykite nešališką savo nuomonę apie tą situaciją, kurią vaikas papasakoja. Galima pasakyti, kad yra normalu, jog vaikai tarpusavyje susipyksta, paskui vėl susidraugauja. Gali būti, kad Jums bus sunku išlikti ramiai kalbantis su vaiku, nes ši problema Jums pačiai sukelia nerimo, kai Jūs prisimenat savo vaikystę. Vaikas, pajautęs Jūsų nerimą taip pat nerimauja dėl to. Todėl manau, kad praverstų psichologo pagalba.
Atsakyti