Ka buvau pati nedidelė (mokykloje ir darželyje)man labai buvo svarbu išgisti iš bendraamžių,kad vienas ar ktas su maniimi draugauja.Aš vis klausiinėdavau ar Tu su manimii draugauji.Ir kai išgirsdavau teigiamą atsakymą iš laimės eidavau iš proto.Atiduodavai deficitinius apelsinus,pati nugriauždavau tik žievelias,aukojau del šio stebuklingo žodžio viską ką turėjau brangiausio.Mokykloje netgi tapau dėl to šantažuojama,manęs draugės prašydavo paerzinti mokytoja,ar iškrėsti kokia jai šunybę.Ir aš visą tai darydavau vien dėl to kad su manimi draugautų,nors dėl to kentėjau ne tik aš,bet ir mano mylimi tėvai.Nors ir turėjau gabumų,aš dėl šventos ramybės ir klasiokų draugystės pradėjau ignoruoti ne tik mokytojus bet ir mokslus.Nors man labai patiko mokytis,aš juos aukojau dėl sakinuko,jei Tu tai padarysi aš su tavimi draugausiu.Tai mano vaikystės ir paauglystės buvo pats aktualiausias klausimas.Jei kažkas pasakydavo,kad su manimi nedraugauja,eidavo iš skausmo iš proto,kruvinomis ašaromis naktimis šaukiau ir klikiau.Visa virpėdama praeidavo per tą bendraamžį,kuris tai darydavo.Aš norėjau visaip ir visiems itikti,dėl to kvailo sakinuko.Aš po neigiamo atsakymo jaučiausi žiauriai ir blogai,nepasitikėjau savimi.Dabar sužinojau,kad visą ta tragedija pradėjo persekioti mano mylimą sūnų.Jis šiemet išeina jau į mokyklėlę.Jis labai sunkiai taip pat išgyvena šį košmarišką sakinuką.Per miegus šokinėja,ar kai niekas nemato pasikukčiodamas verkia.Norėdamas draugams darželyje pasirodyti kietas ir įdomus,jis prie jų net pasišaipo iš manęs,pasako net kokį keiksmažodį,ar dar kažką kad pralinksmintus draugus,kad jie tik su juo draugautų,nors parėjęs namo,kai draugų nelieka ir svetimų akių jis mano geriausias draugas mes su juo siuntame ir išdykaujame ,jis tampa savimi laisvas ir laimingas,mes apsikabinę galime sedėti abu ilgai,skaityti pasakas ir pasišnekėti.
Mane labai suvirpino jo žodžiai kai mes buvome lopšelyje maži buvome visi draugiški ir laimingi,o kai užaugome aš draugo nei vieno nebeturiu,jie sumanimi kartais draugauja,o kartais ne. Aš žinau ir suprantu jo žodžius,nes taip buvo ir man.Jo nuomone,kad tik su stipriausiais visi draugauja ir ne į jokia kita mokykla nenori eiti tik į bokso ir karatė.Jam atrodo,jai jis mokės gerai muštis ir bus stipriausias su juo tada draugaus visi ir visada.
Girdžiu ir pati kieme,ar kur kitur tarp vaikų dažnai tą stebuklingą sakinuką,ar Tu su manimi draugauji?Arba Tada aš su tavimi nebedraugausiu jei to ar to nepadarysi ir pasakysiu tam ir tam kad su tavimi nedraugautų.
Kodėl šis tik kelius žodelius turintis sakinukas yra toks lemtingas,žiaurus ir skaudus.Kaip su juo būtų galima kovoti?Kaip vaikui padėti ir jį išmokinti,kad tai nėra pats baisiausias dalykas pasaulyje?Dabar jau kai aš pati mama.Man toks sakinys tik sukeltų juoką
Dabar turiu kelis tikrus ir labai gerus draugus,su kuriais mes apie tokius dalykus net nešnekam.Gal čia tik būna vaikų tarpe?
