nėra, visai nėra įkvėpimo nerti ramunes

Ratais einu, pasiimu, pasižiūriu ir vėl padedu. Žinau, kad be jų bus ne
tai, bet prisiverst per prievartą - niekaip. Kur dingo įkvėpimas?

Ai, o svarbiausio ir neparašiau - kaluosi pati prie gėdos stulpo, darau pertrauką ( nžn, kiek ji truks, gal tik pusdienį, o gal savaitę ar dvi). Pasirodysiu, kažkada