Perskaičiau knygoje "Namo ABC" skyrių apie kanalizaciją.
Užkliuvo tai, kad joje nekalbama apie BVĮ. Kalbama tiktai apie išgriebimo duobes ir septikus kuriuos vertėja išvertė kaip "dumblo seperatorius". Turbūt, kai knygos originalas buvo rašytas Švedijoje, BVĮ kaip tokių dar nė nebuvo.
Pacituosiu kelias man užkliuvusias mintis iš tos knygos.
"Nuotekų vandenyje, ypač iš tualeto, yra gausybė fekalijų bakterijų ir organinių medžiagų. Bakterijos gali užteršti jūsų pačių arba kaimynų šulinius ar gręžinius. Tinkamas atstumas tarp vandens ėmimo ir infiltracijos vietos yra apie 50 m. "
Šis atstumas yra gerokai didesnis, nei nurodytas Lietuvos reikalavimuose. Tikrai nemanau, kad žemė Švedijoje ir Lietuvoje filtruoja skirtingai. Turiu įtarimą, kad kai buvo nustatinėjami minimalūs reikalavimai atstumams Lietuvoje, buvo atsižvelgta ir į tą faktorių, kad po jų nustatymo, liktų bent teorinė galimybė įrenginėti ar ekspluatuoti jau įrengtus septikus, šiek tiek prisimerkiant ekologijos klausimui.
Ten kur septikų įrengti nėra galimybės (greičiausiai dėl minimalaus atstumo), rekomenduojama įrenginėti išgriebimo duobę, bet kad duobė per daug greitai neprisipildytų, į duobę rekomenduojamą pajungti tik kanalizaciją iš tualeto. Pilkajam vandeniui, tai vandeniui tik iš vonios, dušo, skalbyklės, plautuvės, tik ne iš tualeto nereikia tokio lygio valymo įrenginių, kaip kanalizacijai iš tualeto. Tai supratau, kad tokį vandenį galima paleisti į infiltravimo sistemą su ženkliai mažesniais atstumais iki geriamo vandens ėmimo vietų.
Manyčiau, kad tai pakankamai racionalus kanalizacijos sprendimas.
Tiesa, užkliuvo keli perliukai:
"Šlapimo sudėtyje nėra jokių bakterijų, bet yra organinių medžiagų, kurios puikiai tinka tręšti ir dalyvauja gamtos apykaitoje. Šlapimą galima atskiesti aštuoniomis dalimis vandens ir tokiu mišiniu laistyti sode,- nereikės pirkti trašų." - taigi čia kažkas panašaus į išvalytą vandenėlį po BVĮ tinkamą sodui laistyti
. Nu nežinau, nežinau, arti šulinio su tokiu vandenėliu gal geriau nelaistyti. Beje, tas švarus vandenėlis iš BVĮ turėjo kontaktą su fekalijomis, taigi savyje turi bakterijų. Apie tai kita citata.
Ten kalbama, kad iš tualeto nuleidžiamo turinio galima atskirti kietas dalis ir skystį. Tam naudojami išcentriniai atskirtuvai. Taigi citata skirta skysčiui atskirtam tokiu būdu. "Šlapimas ir nuleidžiamasis vanduo užsiteršia išmatų bakterijomis, todėl juos reikia švitinti ultravioletiniais spinduliais, kurie sunaikina bakterijas ir po to nuotekų vamzdynu galima išleisti į infiltracinį nuotekų įrenginį." Turima omenį septiką. Taigi, šita situacija kalba apie sakyčiau tą patį vandenį, kaip kad ir išbėgantis iš BVĮ, bet Lietuvoje, prieš laistant tokiu "vandenėliu" laukus nebūtina jo apšvitinti ultravioletiniais spinduliais.
Bet šeip tai mintys išsakytos šioje knygoje gana įdomios. Juk iš vonios ar dušo bėgantis vanduo tikrai bus ženkliai švaresnis nei iš tualeto. Argi neprotinga tokias nuotekas atskirti nuo nuotekų iš tualeto? Pilkąjį vandenį paleisti į infiltravimo lauką, kartu su lietaus ar drenažo vandeniu. Baimintis, kad toks vanduo užterš šulinius galima ženkliai mažiau, nei jei tai "išvalytas vanduo" iš BVĮ ar atskirtas iš septiko. O išgriebimo duobė, jei ji pildoma tik turiniu iš tualetų, tikrai neprisipildys taip greitai, tad ir išgriebinėti ją bus galima kartą į kokius metus. Gaunasi efektas tarsi su BVĮ ar septiku, tik grunto užteršimo tikimybė ženkliai mažesnė. Aišku nesiūlau atskirinėti skystų nuotekų iš tualeto ir švitinti jas ultravioletu, tiek jau to, išgriebimo duobę galima padaryti šiek tiek didesnę. Tą citatą paėmiau tik tam, kad parodyti, kokiu vandeniu žmonės savo laukus laisto iš BVĮ.
Ką manote apie pilko vandens kanalizacijų atskyrimą nuo kanalizacijos iš tualetų? Aš manyčiau, kad tai pigiausias tiek įrengti, tiek ekspluatuoti ir saugiausias ekologiniu požiūriu kanalizacijos būdas. Gal kiek klausimų kelia nuotekos iš virtuvės, kuriose po indų plovimo dažnai būną maisto likučių.
Ir pabaigai dar citata iš minėtos knygos
.
Iš tualeto nuotekų atskyrus skystas ir kietas nuotekas - "Fekalijos (išmatos ir tualetinis popierius) greitai išdžiūsta ir neturi blogo kvapo. Jos suyra ten veikiant bakterijoms ir po kelerių metų komposte pavirsta kuo puikiausiu humusu sodo augalams." Kaip tais savo sodo tokiu humusu nenorėčiau tręšti
.
