Išsiliejimo skyrelis 3

Eilini kart "is geru noru" kazkam sumauta vaikyste...
O sitoj poroj,bent man,susidare vaizdas,kad pagrindine problema-seksualinis nesuderinamumas.Vyras eksperimentatorius,zmona konservatyvi.Zmona nusileido vyro norams tik jausdama,kad jis "slysta is ranku".Ir beabejo jai tai buvo "auka".O vyra nafig tokiu auku nereikia,jis iesko tokio paties poziurio partneres,kuri nesiaukotu,bet jaustu malonuma is tokios veiklos.O zmona,mano subjektyvia nuomone,baisingai egzaltuota moteris...

Išvažiavo tik su tėvu. Jūsų komentarai padėjo man apsispręsti ir nevažiuoti kartu. Nors prašė jis. O dukrytei pasakiau, kad ji važiuos su tėte, o namie liksime aš ir Pincė (katė mūsų) ir jos labai lauksime bei pasiilgsime. Iškepiau žadėtąjį keksą ir įdaviau nuvežti. Paskambinau dukrytės tetai, paaiškinau, kad negaliu atvažiuoti, pažadėjau, kad kokia proga atvažiuosime mudvi abi.
Galite mane durninti, vadinti paskenduole ar kuo tik nori... Aš nesigailiu, kad nevažiavayu, bet man gaila, kad tokia situacija mano gyvenime susiklostė. Liūdna...
Jis šiandien pats prašė, kad važiuočiau, bet aš pasakiau, kad ne.
O dėl bendravimo vaiko su tėvu... Taip, aš džiaugiuosi, kad vaikas daugiau nori būti su manimi. Nedraudžiu, kai ji nueina į jo kambarį, bet tuo pačiu pasiūlau kažkokią jai labai patinkančią veiklą su manimi.
Kai jis grįžo iš Amerikos, dukrytė jo nepažino (aš kažkuria prasme irgi). Jis kartu su manimi nuėjęs į darželį jos pasiimti - taip pat nepažino savo vaiko. Tai aš stengiausi, kad jie kuo daugiau bendrautų, kad įprastų vienas prie kito.
Kai prasidėjo tos nesąmonės, pamaniau, kad "šūdą tau, tokiam šlykštynei, o ne vaiką"
Na, smerkite, šaudykite mane dabar ir vadinkite kaip tik norite.

Laumiux,aukštyn galvą ,elkitės ir gyvenkite taip,kaip Jums atrodo geriausia,ir nekreipkite dėmesį į kitų nuomones,nes lengviausia yra teisti kitą žmogų,o vat pabandyti jį nors kiek suprasti -sunku
Sėkmės JUMS

Nepasidomėjau
Aš tikrai nelinkiu savo vaikui blogo, ir jei miegoti su manimi taip žalinga, tai tikrai migdysiu bent jau atskiroje lovelėje
Papildyta:

egzaltacija susižavėjimo, susijaudinimo būsena; liguistas gyvumas, dvasios pakilimas.
Ir šiaip, ir taip bandžiau prisitaikyti sau - nelabai išeina. Taip mano tekstai ilgi, gana emocionalūs, bet šiaip gyvenime aš toks ramus žmogeliukas. Gal net per geras... Pabamabu, tuo viskas ir baigiasi. Galiu viską iškęsti ir atleisti. Visada sutekti šansą. Pati sau ne visada patinku už tai... Medūza kažkokia...
Papildyta:

Aišku, būna, kad pasiseka.
Džiaugiuosi dėl Jūsų.

As irgi turiu teti ir patevi.Myliu abu

Laumiux, mane stebina jusu nuolankumas ir sutikimas su viskuo, ka tik jums pasako. Pasake nemiegok kartu su vaiku, gerai, nebemiegat. Pasake nevaziuok i gimtadieni kartu su vyru, nevaziuojat. O kur jusu pacios protas?

Patogumas, žinoma, svarbu. mano vyriokas ir pats netiki, kad po to, ką man prišnekėjo, aš jam galiu dar jausti kažkiek meilės. Bet yra. Aišku, daug jos užgožė neapykanta, skausmas. Bet jei jis atsiprašytų, savo elgesiu įrodytų, kad myli mane - tegul ir kažkiek "vištą", su visais mano trūkumais ir privalumais - man daug nereiktų . Gal taip yra todėl, kad, kaip kažkas jau minėjo, manyje daug gerų praeities prisiminimų.
Ir net jei jam kas nutiktų, jei jis nebegalėtų dirbti ir uždirbti tų savo kelių tūkstančių, kuriuos uždirba dabar, aš tikrai jo nemesčiau ir gyventume visi kokiame barako kambarėlyje kad ir iš vienos mano algelės (kažkada studentaudami taip ir gyvenome).

Aš tokia. Prisimenu, būdama 15-os išgyvenau pirmąją "meilę" - keli pasimatymai, pora bučkių. "Draugystė" baigėsi po mėnesio. Ir kliedėjau juo 3 metus. O čia 13 metų išgyvenusi...
Papildyta:

Jei jo būtų pakankamai, tai čia nesėdėčiau, išvertusi savo nešvarius baltinius
darydamas kai kuriuos dalykus, gali nežinoti apie jų žalą. Nemaniau, kad blogai, kad mergytė miega su manimi. Bent jau košmarų niekada nesapnavo jokių, nes naktį juntu kaip per miegus mane apsikabina. Jaučia mane šalia, ir jai ramu.
Aš rytoj dar nežadu jos "tremti" į atskirą lovą, jei ji pati to nenorės. Dar pasiklausiu pediatrės.
Ne visų nuomonių aš paisau iš karto...
O tėtės rekomendacijos gyventi kartu su savo vis dar vyru, aš paklausiau todėl, kad bent jau širdyje ir pati dar tokį norą turėjau. Daug vilčių dėjau į Kūčių vakarienę, Kalėdas ir šiaip tą visą buvimo kartu laiką...
Kai nematai situacijos iš šalies, pačiam viduje kitaip atrodo...
Papildyta:

Daug kas nuo tėvo priklauso. Maniškis tai visas "malkas" ant manęs verčia - atseit aš kalta, kad jis kita susižavėjo, kad gyvenimas su manimi blogas buvo. Ir sakė čia man merginos ne kartą, ir pati suvokiu, kad čia jo sąžinės raminimas. Bet vis tiek apmaudu. Todėl dukrytei nedrausiu bendrauti su tėvu, bet jei su manimi jai bus įdomiau, geriau, tikrai neskatinsiu. Pykstu aš ant jo.

http://www.youtube.c...h?v=ZntkCWj6YC0 - čia mano himnas dabar bus

kažkaip keistai viską suplakat, primiau įtikinėjote, kad gyvenate vis dar su vyru dėl vaiko. Dabar jau sakote, kad kam tokiam svolačiui vaikas ir dar stengiatės rasti įdomesnės veiklos, nei dukros bendravimas su tėvu. Pripažinkit sau pagaliau, kad ne dėl jokio vaiko jūs gyvenate, dėl savęs, nes tikite, kad jis įvertinms jūsų pastangas ir kris po kojomis, pamatęs kokia jūs gera. Nesidangstykite vaiku.

Aš čia nepiktai ir nepuolu, tiesiog reikia pripažinti, kad turite priklausomybę nuo vyro.

Nesakiau, kad tik dėl vaiko. jau pirmame savo poste pažymėjau, kad yra kažkokių jausmų jam. Gal tikrai priklausomybė? Viešpatėliau, labai ne kaip tas žodis skamba.
Negerai, aišku, jeigu taip. Nors manajam kaip tik pasirodė, kad man mažai rūpi. Tada pasakiau: "Gaila, kad ten Štatuose, taip ir nenuėjai į bažnyčią - ir už amžiną atilsį tėtušį būtum maldelę sukalbėjęs, ir gal nebūtų rodęsi..."
Pastangos... Žinoma, tikėjausi, kad jas įvertins. Ir kad klasikiniu tapęs šunkelis į vyro širdį per jo skrandį kada nors mane nuves... Pastangos - tai buvo vienas iš mano būdų jį susigrąžinti.
Pasakymas "Nesidangstykite vaiku" skamba žiauriai... Aš jį suprantu taip - dabar aš tipo bendrauju su vaiku, noriu būti su dukryte kaip galima daugiau, o įvykus stebuklui, sakysiu: "Ačiū, dukriuk, savo darbelį atlikai, su tėtuku susitaikiau, dabar pažaisiu su tavimi gal kitą antradienį, kai laiko turėsiu...". Jei jūs ta prasme, tai tikrai ne.
Man ir taip stogas nučiuožęs, širdy bardakas, tai bent jau nevarykite ant manęs to, ko nėra.
Ačiū

Nu velnias, ir vėl atslinkau į šitą temą.....jau priklauoma aš nuo jos.....dabar galvoju, būčiau aš vyras , ant rankų jus tokią nešiočiau.....bet vat jūsiškiui ko kito reikia..

Ir gerai, kad nevažiavot, mokykitės ir viena pabūti, be vyro ir be vaiko, taip tik priklausomybė tirpti pradės, eikit kur į kiną, ar pas draugę kokią,nusipirkit mėgstamo saldumyno, pažiūrėkit gerą filmą,įkalkit kokio šampano, užsiregistruokit pažintyse, na.... gyvenkit tiesiog

Skamba žiauriai, bet jūsų situacijoje iš melo nieko gero nebus.

Kokią išeitį jūs matote pati, jei atmetame susitaikymo galimybę? Jis išvažiouos į FLP ir sprendimas bus padarytas už jus (kas mažai tikėtina, nemanau, kad ten jo kas laukia)? Kada bus ta riba, kai pati išsikraustysite? Po metų? Dviejų? Kai surinksite pinigus? Ar kai jus galutinai nuvils?

Kažkaip man net skauda skaityti apie tai kaip savęs nemylite...
Papildyta:


O aš įsivaizduoju kaip jį dusina tas narvas ir kaip norisi šaukti, kad dingtų iš akių, tas gerumas per gerklę lipa, kai tu jo nenori.

Ačiū, kad užsukai
Nesėdžiu aš prie kompo kaip tešlos gabalas. Aš jau grindis visame bute išploviau, patalynę pakeičiau, virtuvėje stalus nusivaliau, nužliumbiau "nuo dūšios". Spėjau ir saldumyno gabalą sulapnoti.
Sėdžiu be jų abiejų jau 5 valandas. Pasiilgau. Pasiilgau tų mažų rankučių ir balselio, sakančio: "noju pas mamą ant kelių". Pasiilgau ir "pūkiau" (taip jis mane kažkada vadindavo). Na gerai, negyvenkime sentimentais - tebūnie: "Skanus išėjo pyragas" - tai gražiausia, ką paskutiniu metu girdžiu iš jo...
Visu garsu groja mano "himnas" (ne per youtube - ten tyliai, aš kompe turiu gerą įrašą). Ačiū kaimynams už toleranciją, už tai, kad kol kas į radiatorių nebeldžia
Šiaip tai dar kiek pasiblaškysiu ir gulti tuoj eisiu. Naktimis ir taip prasibundu po kelis kartus. Paskutinis nubudimas būna apie 4-5 val. - ir nebeužmiegu daugiau.
Ir kam man tas šampanas, kad ir taip durna
Papildyta:

Kokio melo? Kas čia meluoja? Aš? Gali būti, kad "kabinu makaronus" nesąmoningai, pati nesuprasdama? Nes šiaip tai varau viską kaip yra - nieko "nechimičinu"...