Išsiliejimo skyrelis 3

#133
QUOTE(Trizniuke @ 2010 12 08, 17:48)
labas vakaras 4u.gif
jungiuosi i issilietjimo skyreli blush2.gif
skaitau ir galvoju ech visoms kaip sunku kaip ir daugumos is cia jauciuosi ir as... unsure.gif
taigi niekur daugiau issilieti as negaliu todel cia mano vienintelis sansas buti suprasta ir isklausyta  unsure.gif
pries pastojima jauciausi taip pat o dabar laukiuosi nuo savo vyro. vienintelis dziaugsmas man kad zinau jog galesiu geguze isvysti savo mazyli.
su vyru nuoaltos konfliktuojam jau nebesnekam ilgai nuosirdizia nebesnekam, jis priklausomas nuo draugu o as turiu tupeti namie o jis tuo metu vazineja pas draugus kol dabar lietuvoje, toliau isvykstame i uzsieni kita savaite. ten dabar gyvename kol susitaupysime, taigi ciuozia man stogas jau seniai, nuo vien to musu salto bendravimo barniu. pasisneketi neina. nedirbu, o pinigu negaunu ir neduoda, myliu beprotiskai bet gyvent negaliu, alimes nebejauciu jau seniai.. vis dazniau galvoju kad gyvenuimas be manes daug geresnis ir kaip man jo nebetesti,.. apsurdas galbut bet savijautos negaliu pakeisti... negaliu pradeti gyventi gyvenimo kuris man teiktu laimes dziaugsmo,, galbut del krizes.. kad nezinau kaip man uzsidirbti pinigu, juk laukiuosi o mielai dirbciau viska kad tik galeciau uzsidirbti manau man to siuo metu uztektu. darbo.. kad prasimanyciau pinigeliu tuomet irodyciau sau kad as galiu nebijoti likti viena ir vyras pamatytu kad nesu beviltiska nes jis mane tikina kad as be jo esu niekas... bet zinau kad galiu tik nezinau kaip... ech rutina pykimaisi mintys laimes nera, sedziu vaikstau ir vel tas pats nera sanso pakovoti uz savo ir mazylio gyvenima...


Sveika, labai gerai, kad issipasakojot savo istorija. Zinokit, kad tikrai ne viena esat 4u.gif nieko jus dabar nepakeisit, maziau leiskit blogas mintis i save, geriau galvokit apie mazyli, apie tai kaip jam gimus, galesit ieskotis darbo, susitaupysit pinigeliu, galesit mastyti apie gyvenima savarankiskai ir nebebuti priklausomai nuo vyro wub.gif o gal tikrai ivyks stebuklas, gal gimus vaikeliui, jusu santykiai pasikeis, i viska pradesite ziureti kitomis spalvomis wub.gif wub.gif nebegriauzkite saves, nes pati suprantate, kad db pakeisti nieko negalite, o veliau viskas tik pries akis 4u.gif 4u.gif jei jums lengviau, tai mane is vis paliko besilaukiancia ir ka? paverki ir gyveni toliau, sunku bet gyvenimas juk nesibaigia, tada kada tu to noretumei mirksiukas.gif stiprbes jums ir viskas tikrai bus gerai 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#134
QUOTE(austeja11 @ 2010 12 08, 00:09)
noriu atsiskirti nuo viso pasaulio kas mane skaudina ir su niekuo nekalbeti, , kad iskaudinti, niekam nerupiu ir niekam nesu idomi, noriu numirti tyliai ir ramiai. Aciu, kad isklausete!

Kazkas pries pora menesiu pasake , kad nedarai nieko tik seip . Kaip ir as neuzejau cia tik seip. Noriu tave isklausyti , negarantuoju kad galiu padeti . Bet.... Galim bandyti......
Atsakyti
#135
QUOTE(**sea** @ 2010 12 09, 02:07)
Kazkas pries pora menesiu pasake , kad nedarai nieko tik seip . Kaip ir as neuzejau cia tik seip. Noriu tave isklausyti , negarantuoju kad galiu padeti . Bet.... Galim bandyti......


mano gyvenimas toks nuobodus, laukiu kol jis pasikeis kokia 10metu, o rezultato jokio, kai iveikiau, bet menkai, o kai ko iveikti tiesiog nepajegiu. skaudina mane visi is aplinkiniu, nuolat izeidineja ir sneka visokias nesamones, kad atseit as tingiu, o is tikro as tam neturiu ryzto ir mano nervai per silpni tokiems dalykams, kitiem irgi tas pat, omane nuolat grauzia, kazkaip norisi istrukti is ten kur dabar esu ir megautis gyvenimu. ka man daryti, jei kai dar vaikas buvau mane visi zlugde, apie gyvenime pasekmes tuo metu nieko nesuvokiau, o kas mane pastatytu kita linkme tokiu nebuvo. ir siaip nepatinka man tas gyvenimas, noreciau kazkaip pradingti taip tyliai, bet kas nors pastebetu tai ir gailetusi cray.gif
Atsakyti
#136
O kodėl neatsiriboji nuo tų žmonių kurie tave tik smukdo ir traukia žemyn? Ir vėl trūksta ryžto?
Žinok ne viena tu tokia esi. Nežinau ar tas guodžia.
Pvz man kai kam ryžto užtenka, tačiau kai kam ne, ir murgdausi ten ilgą laiką. O ką daryt, niekas už mane to padaryti negali, o aš nedrįstu. Mat per gera esu ir bijau kaip sureaguos, ką pagalvos, gal visai nenorės matyt, o žmogus tai artimas. Bet čia ne mano vienos kaltė, jis irgi nesuvokia, kad taip daryti negalima. Vieną kartą bandžiau užsiminti apie tai. Hmz, kokias tris dienas buvo ramu, o vėliau 'čiup už vadžių, vėl iš pradžių' doh.gif

O kodėl tu bijai kažką pasakyti? Gal irgi per daug artimi, ar priklausai nuo kurio nors iš jų?
Aš irgi noriu pakeisti savo gyvenimą, o labiausiai gyvenamą vietą, šalį. Jaučiuosi Lietuvoje svetima, nejaučiu kad čia mano namai. Bet kol kas neturiu jokių galimybių. Kol kas mane čia laiko mokslas. Ir šiaip šiuo metu esu priklausoma nuo kito malonės... iš dalies... Nepatinka, bet kol kas. Tačiau aš stengiuosi, aš labai labai noriu.
Atsakyti
#137
QUOTE(Dieter @ 2010 12 09, 13:31)
O kodėl neatsiriboji nuo tų žmonių kurie tave tik smukdo ir traukia žemyn? Ir vėl trūksta ryžto?
Žinok ne viena tu tokia esi. Nežinau ar tas guodžia.
Pvz man kai kam ryžto užtenka, tačiau kai kam ne, ir murgdausi ten ilgą laiką. O ką daryt, niekas už mane to padaryti negali, o aš nedrįstu. Mat per gera esu ir bijau kaip sureaguos, ką pagalvos, gal visai nenorės matyt, o žmogus tai artimas. Bet čia ne mano vienos kaltė, jis irgi nesuvokia, kad taip daryti negalima. Vieną kartą bandžiau užsiminti apie tai. Hmz, kokias tris dienas buvo ramu, o vėliau 'čiup už vadžių, vėl iš pradžių' doh.gif

O kodėl tu bijai kažką pasakyti? Gal irgi per daug artimi, ar priklausai nuo kurio nors iš jų?
Aš irgi noriu pakeisti savo gyvenimą, o labiausiai gyvenamą vietą, šalį. Jaučiuosi Lietuvoje svetima, nejaučiu kad čia mano namai. Bet kol kas neturiu jokių galimybių. Kol kas mane čia laiko mokslas. Ir šiaip šiuo metu esu priklausoma nuo kito malonės... iš dalies... Nepatinka, bet kol kas. Tačiau aš stengiuosi, aš labai labai noriu.



nezn kad esu tokia, kuri visiem nusileidzia.
Atsakyti
#138
QUOTE(austeja11 @ 2010 12 09, 18:47)
nezn kad esu tokia, kuri visiem nusileidzia.
O gal dar visko per mažai. Žinai, kaip kartais būna, viską laiko žmonės savyje, kenčia, zirzia sau. Tačiau būna momentas kai taurė persipildo, ir tada jau vsio.
Gal ir tau taip, gal dar per mažai, kad vis kenti.
O gal reiktų susikaupti ir jau dabar neleist niekam lipt ant sprando, pakovoti ir už save. Juk niekas to nepadarys už tave.
Atsakyti
#139
QUOTE(Dieter @ 2010 12 09, 19:05)
O gal dar visko per mažai. Žinai, kaip kartais būna, viską laiko žmonės savyje, kenčia, zirzia sau. Tačiau būna momentas kai taurė persipildo, ir tada jau vsio.
Gal ir tau taip, gal dar per mažai, kad vis kenti.
O gal reiktų susikaupti ir jau dabar neleist niekam lipt ant sprando, pakovoti ir už save. Juk niekas to nepadarys už tave.



bandau bet neiseina taip, paskui sakys kad akis draskau ar uzpyks, nezn, kazkaip as tokioj baimej uzaugau, bet manau kad visko per daug, nes viduje grauziu save, o kitiem to neparodau.
Atsakyti
#140
Matai, tu galvoji, kaip jausis kiti, kai ką nors padarysi.
O jiems dzin, kaip jautiesi tu, kai jie ką daro ar sako.

Reiktų pradėti pasitikėti savimi, ir rūpintis tik savimi.

Aš va irgi galvoju, kaip man susikaupus ir viską pasakyti ką galvoju, o žmogus artimas, tėtis. Bet vėliau pagalvojau, o kodėl man turi rūpėti kaip jausis jis, jei jam nerūpi kaip jaučiuosi aš. Aš nuo jo nė kiek nepriklausau. Noriu lankau, šnekuosi ir t.t. Bet vis dėlto turi būti ribos. Tad kaupiuosi. smile.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(austeja11 @ 2010 12 09, 23:10)
bandau bet neiseina taip, paskui sakys kad akis  draskau ar uzpyks, nezn, kazkaip as tokioj baimej uzaugau, bet manau kad visko per daug, nes viduje grauziu save, o kitiem to neparodau.

Tavęs ten ir taip niekas negerbia, todėl padėti sau gali, tik kažkam pasipriešinus, už save pakovojus. Aišku, iš karto būsi labai bloga, bet jei nelipdama kitiems per galvas, ginsi save ir nesileisi trypiama, anksčiau ar vėliau pradės tave gerbti. Rašai, kad vaikystėje buvai žlugdoma, tai dabar ir priklausai nuo tėvų?
Atsakyti
#142
QUOTE(Dieter @ 2010 12 09, 23:16)
Matai, tu galvoji, kaip jausis kiti, kai ką nors padarysi.
O jiems dzin, kaip jautiesi tu, kai jie ką daro ar sako.

Reiktų pradėti pasitikėti savimi, ir rūpintis tik savimi.

Aš va irgi galvoju, kaip man susikaupus ir viską pasakyti ką galvoju, o žmogus artimas, tėtis. Bet vėliau pagalvojau, o kodėl man turi rūpėti kaip jausis jis, jei jam nerūpi kaip jaučiuosi aš. Aš nuo jo nė kiek nepriklausau. Noriu lankau, šnekuosi ir t.t. Bet vis dėlto turi būti ribos. Tad kaupiuosi. smile.gif



as jau tokia esu, kad neisdristu pasakyti ka nors atgal, nes bijau buti bloga, bet jau bandau persilauzti ir manau kuria nors diena tikr isdrisiu.smile.gif o sakei nuo kazko esi priklausoma is artimuju?
Papildyta:
QUOTE(maliukas @ 2010 12 10, 05:37)
Tavęs ten ir taip niekas negerbia, todėl padėti sau gali, tik kažkam pasipriešinus, už save pakovojus. Aišku, iš karto būsi labai bloga, bet jei nelipdama kitiems per galvas, ginsi save ir nesileisi trypiama, anksčiau ar vėliau pradės tave gerbti. Rašai, kad vaikystėje buvai žlugdoma, tai dabar ir priklausai nuo tėvų?



taip perpus nuo ju perpus nuo saves, nes darbo tai neturiu o gyvenu pas juos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo austeja11: 10 gruodžio 2010 - 21:05
#143
QUOTE(austeja11 @ 2010 12 10, 21:06)
as jau tokia esu, kad neisdristu pasakyti ka nors atgal, nes bijau buti bloga, bet jau bandau persilauzti ir manau kuria nors diena tikr isdrisiu.smile.gif o sakei nuo kazko esi priklausoma is artimuju?
Tikiu ir linkiu, kad greičiau persilaužtum mirksiukas.gif 4u.gif
Ir sau iš dalies to paties. biggrin.gif

Taip, esu priklausoma. Gyvenu mamos bute.
Tačiau keista, kad va nuo jos esu priklausoma, bet jei galiu ir nebijau pasakyti viską į akis ką galvoju, kas patinka ir kas ne. Duot jei nurodymų ir patarimų.
O kitam žmogui, kuris artimas ir nuo jo visai nepriklausau, negaliu nieko pasakyti doh.gif Ir nesuprantu kodėl. Nuo visų sugebu apsiginti, o nuo to žmogaus ne. doh.gif


Dabar tai galvoju apie kitą dalyką. Giminėj yra kitas asmuo su kuriuo (aš taip manau) nesueina kokie tai bio laukai, aura ar kažkas tokio. Bandau nusiteikti per šventes praleisti kelias dienas kartu. Bet va, aš negaliu būti vienam kambary su tuo žmogum, jis mane veikia, po jo jaučiuosi pavargusi, išsekusi ir būnu irzli. Mane erzina jo veiksmai, žodžiai, elgesys, viskas. doh.gif
Dažnai ir pasipykstam, neslepiu to, bet va visko pasakyti irgi negaliu, kažkaip nesiverčia liežuvis...
Atsakyti
#144
QUOTE(austeja11 @ 2010 12 10, 22:06)
as jau tokia esu, kad neisdristu pasakyti ka nors atgal, nes bijau buti bloga, bet jau bandau persilauzti ir manau kuria nors diena tikr isdrisiu.smile.gif o sakei nuo kazko esi priklausoma is artimuju?
Papildyta:
taip perpus nuo ju perpus nuo saves, nes darbo tai neturiu o gyvenu pas juos.

O specialybę pasirinkai kokią tu norėjai, ar kokią tėvai? Ar galėtum rasti į savo mėgstamą veiklą ir pasinerti iki ausų?
Atsakyti