Khaled Hosseini 'Tūkstantis saulių skaisčių' - 'Thousand splendid suns'
Pirmiausiai pradėsiu nuo šiokios tokios kritikos. Asmeniškai man, lietuviškosios versijos viršelis nepatinka, kažkaip jau 'nuvalkiotas', per dažnai tą patį panaudoja. O plius jei jau norėjo įdėti kažką panašaus, tai kad būtų tiksliau afganistano moteris dažniausiai nešioja burkas, o ne nikabus.
O šiaip knyga nuostabi. Labai liūdna ir graudi. Vietomis tiesiog žiauri. Sukėlė be galės jausmų. O vienas veikėjas sukeldavo tokio pykčio ir neapykantos protrūkius, kad tiesiog negalėdavau tęsti skaitymo. Turėdavau padėti knygą ir išeiti pakvėpuoti grynų oru. Jau nebepamenu kada buvo, kad knyga sukelti tokias stiprias emocijas.
Knyga apie dvi moteris, skirtingo amžiaus, skirtingų kartų, iš skirtingo socialinio sluoksnio, skirtingų vietovių ir mokymų. Rodos tarp jų visiškai nieko bendro. Tačiau joms kartu tenka išgyventi labai daug - tiek šeimoje, tiek dėl savo mylimos šalies likimo.
Pasakojimas apima praktiškai visą Afganistano istoriją. Pradedant nuo gerųjų laikų iki įžengiant Tarybų Sąjungos tankams, einant per komunistų okupaciją, Talibano viešpatavimą, žudymus, neramumus, sprogdinimus iki amerikiečių įsikišimo ir bandymo atstatyti šalį.
Tenka kasdien stebėti kaip aplinkui miršta tavo mylimi broliai, seserys, tėvai ir mylimieji, kentėti ir net gi savo namuose nesijausti saugioms, dėl tirono vyro.
Tiesiog, pasibaisėjau Talibano valdymu. Niekada negalvojau, kad įmanoma šitaip iškreipti ir perfrazuoti Korane parašytus žodžius, kad net neteikti moterims jokios medicininės pagalbos. Kad net cezarį darė be jokių anestetikų
Vis tik kad ir kokie sunkūs ir sudėtingi laikai būtų aprašomi, tai istorija apie meilę. Apie visą galinčią meilę, kuri suteikia viltį ir tikėjimą ateitimi.
Labai rekomenduoju.
Pepę jau turim seniai (čia viena iš mano mėgstamų vaikystės knygų).
