Sofi Oksanen "Valymas"
Ar jūs tikra, drauge Alyde?
Tikriausiai pirmą kartą man trūksta žodžių norint parašyti atsiliepimą. "Mandrai" parašyti nemoku, o pasakyti apie knygą patiko/nepatiko būtų tolygų jos įžeidimui.
Tai istorija apie dviejų moterų likimus, kurie taip glaudžiai susipynė, jog nulėmė ir tolimesnių kartų gyvenimus.
Estija, pokario metas, nepriklausomybė, NKVD, komunizmas. Ir šalia
plaukianti istorija apie žmonių pardavinėjimus, prostituciją, žiaurumą, smurtą. Knygoje labai įtaigiai sukurtas stiprios, geros ir tuo pačiu žiaurios, sukeliančios gailestį moters - Alydės portretas. Kurios didžiausia
nuodėmė - meilė sesers vyrui. Ar išduotumėt seserį vardan meilės? Ar toji meilė verta tokios aukos?
Kita auka knygoje - Zara. Deja, ne meilės. Ką išgyvena seksualinę prievartą patyrusi mergina? Kas jos laukia po to? Ar mes turime
atlikti bausmę už šeimos narių praeityje padarytas klaidas?
Visai nesistebiu, kad šis romanas vadinamsas niūriu ir tamsiu. Autorė puikiai aprašė to meto laikotarpį, be jokių pagražinimų ir bandymu pateisinti. Skaičiau ir žavėjausi rašymo stiliumi, sakinių struktūra, sugebėjimu pastebėti kiekvieną detalę. Rodos net nukritęs saulėgrąžos lukštas gryčioje ant žemės, turi gilią prasmę knygoje. Net sunkiai pastebimos musės ant viršelio reikšmė paaiškėja perskaičius knygą.
Skaitant pirmą kartą jutau, kad norisi knygą taupyti. Rodos perskaitai 10psl. ir junti jau gavusi tos dienos gero skaitymo
gurgšnio. Bet tuo pačiu ir negali atsitraukti nuo knygos, perskaitai iki skyrelio pabaigos ir galvoji: "na dar vieną paskaitysiu". Taip nesugebėdama taupyti, vakar vienu prisėdimu ir užbaigiau pusę knygos.
Spėju daugelį gali išgąsdinti knygos tematika, pokaris, Estija, politika ir pan. Tačiau nemeskit knygos vien dėl to, nes tai tik įtaigiai sukurta aplinka, kuri kaip simbiozė dera su moterų likimais. Mane iš dalies net žavėjo, jog knygos aplinka artima mums, ir Vilnius paminėtas. Kaip toje patarlėje "savi marškiniai, arčiau kūno".
Kritikai manė, kad šiemet būten ši rašytoja gaus Nobelio premija. Aš nesupykčiau, jeigu ji būtų gavusi, ir net nesistebiu, kodėl knyga išversta į 26 kalbas, bei gavusi daugybę kitų apdovanojimų. Labai lauksiu kitų jos knygų vertimų ir tikrai skaitysiu.
Rekomenduoju visiems, geros literatūros megėjams. Kaip atgaivą, naujo oro gurgšnį, kaip pavyzdį kokia turi būti gera, įtaigi ir paveikianti knyga. Dedu ją į savo "rekomenduoju, "mėgstamiausios" lentyną.
tik gaila kad savo pomegiui tuiru labai mazai laiko. Vakar baigiau skaityti Herbjorg Wassmo knyga "Stikline pieno", o dabar pradejau Jean-Daniel Baltassat "Rumu dailininkas" 
As vis galvoju siandien visokius variantus 
