sudužusios svajonės x

visiskai taip na, bet zinoma paaiskino, kad kita myli labiau, kad gal tiksliau mus abi myli ir kad visai saunu butu, jei mes visi trys galetume gerai sutarti juk atsibodo sitiek metu gyventi su viena, reikia pabustis is komos, nes tiek daug moteru aplinkui dabar aisku, jau turiu jegu savo situacija ir juoko formoje aprasyti sako zmones keiciasi kas 7m, tai dabar galiu pasakyti, kad tikrai !!! maniskis tik kuna nesioja ta pati, bet kas kalba jame, as jau nebepazistu

O aš tai esu suknista mazochistė... man tikriausiai patinka save skaudinti... pačiu laiku tada jį palikau ir viskas man buvo gerai, bet kodėl dabar leidžiu sušikti mano gyvenimą ir skaudinti mane. Jam smagu su manim pašnekėti, susitikti, nežinau, gal koks iš senų laikų prisirišimas ar kas, ar trauka, bet kiekviena kūno ląstele jaučiu, kad manęs nemyli. O man per sunku palaikyti ale kažkokius neįpareigojančius santykius. Kartu labai sunkus gyvenimo etapas, kai jaučiuosi velniškai vieniša ir man labai sunku, o jis mane pažįsta ir pan., prieš jį nereikia vaidinti. Bet aš taip negaliu, neišeina nebendrauti, ignoruoti, bet nu man širdį drasko, nenoriu laukti, kol jis man paskambins, norės susitikti ar pagaliau supras, kad aš TA, nes aš žinau, kad jei mums neišėjo tada, tai niekada neišeis. Vakar prie jo mašinoje net blioviau, aišku jisai nežinojo, kad čia būtent dėl jo, bet jau prašiau nebendrauti, tai tepasakė, kad žino, jog aš to nenoriu. Kai tikrai nenorėsiu, tai ir nebendraus. O paskui žinot, apkabina, paglosto ir vėl viskas iš naujo. Jau žinokit nieko blogiau už tokią situaciją nėra. Aš atrodo nusprendžiu viskas, praeina kelios dienos ir vėl... nežinau, ką daryti... ar vėl bandyti nebendrauti, ar tiesiai šviesiai sakyti, kad jei bandom tai rimtai, arba visai ne, aš nežinau, bet nuprotėsiu, jei nieko nedarysiu...

Mes ir po 7 metų išsiskyrėm, nors jis pasikeitė dar ankščiau, galioja ta 7 metų krizė kažkokia tai.

Na bet jau tavoji situacija, kai palieka dėl kitos dar eina suprast, bet kai nėščia palieka, tai nu ir niekšelis, eina sau

jo,tikras nieksas.jiems isvis galvos tuscios pasidare.ka jie sau galvoja-kad mes gelezines,ar gumines.
jie ieskosi geriau,o mes nutylim jei kas negerai buna,nes sventai tikim .bus geriau,bet kai ateina finalas mes esam dar daugiau iskaudintos.mes tylejom uz dideles nuodemes ju ,o jie mus palieka uz menkesnes,nebegalejo iskentet.fui.o ir stebisi paskui is kur tas feminizmas.tai juk jie mus iki jo ir daveda.
mano atveju tai ir 2 mazi vaikai nepriezastis.pats prisidirbo,bet kaltina mane.o jei pasakau teisybe-as nekaltinu-abu kalti.vat ir valgyk vadinas.turekis.ir dar klausineja,kodel tu tokia kazkokia keista,kas tau yra.....
o del 7metu krizes ji buna kiekvienam skirtingu metu,gali testis ilgai,pasikartot daznai.kai perlipi medaus metus,tada kai atsiranda mazi vaikai ar kokios kitos bedos.jie yra silpnoji lytis.jiems pasirodo nieko negali pasakot,negali but silpna.
siandien vel bandziau sukelt pavyda,lyg pavyko,nezinau.pasakiau kad noriu draugei pasisikambint,ir paprasiau kad mane viena paliktu.tai kai gryzau veido israiska buvo nekokia.parupo,kqa sake drauge.pasakiau kad viskas gerai.tai pats apsikabino,rodes net suirzes...einu merginos as labai nelangvu keliu,bet jei nebandyciau turbut sau neatleisciau ,o ir vaiku gaila....

Luella tu tik pati gali sau įspirt į užpakalį, nes jei tu neįsispirsi, tai bus tik blogiau, jam tai nusispjaut, vyrai taip nesureiksmina tokių susitikimų, jiem taip patogu ir malonu tą momentą. O tu tik pati sau gali padėti, turėtum būt stipri ir nebeleist jam daugiau su tavim susitikt
Papildyta:


Siūlyčiau nustot būti skuduru, į kurį vyras kada panorėjęs valosi kojas, nes tokie vyrai tikrai neverti, kad mes paskui juos šliaužotume, ir nesuprantu kaip galima norėti susigrąžinti vyrą, puoštis, gražintis dėl to, kuris jau senai nusprendęs išeit pas kitą, tai tegul eina ir duris paskui save uždaro.

Jei pačios savęs negerbsit, tai vyrai tuo labiau jūsų negerbs

Aš žinau, bet tikriausiai daugelis pritars, kad jausmuose logikos nedaug... ir aš netgi neturiu dėl ko pykti, nes pati taip renkuosi, aš žinau, koks jis yra. Čia mano problema. Ir smagiausia, jog visos aplinkybės palankios taip "balamutint" mane. Nes švelniai tariant man šiuo metu nelabai sekasi gyvenime ir šast sena meilė prisistato. O dar klausimas, kiek aš realiai noriu, kad jo nebebūtų mano gyvenime. Jis teisus, kad aš pati taip renkuosi, nes nu jis neverčia su juo bendrauti, susitikti ir pan. Tiesiog aš esu nevykėlė, kuri nesugeba gyvenimo susitvarkyti ir kurios niekas nemyli.

Merginos,

turiu tokį filosofinį klausimą, kuris man iškilo... Gal visoms mums reikėtų į jį atsakyti.

Situacija tokia: mes visos čia, nes subyrėjo santykiai... Dabar įsivaizduokime, kad dargi sunkiai sergame. Ir yra galimybė atgauti tik vieną iš dviejų - arba pasitaiso sveikata, arba susigrąžiname senus santykius. Ką pasirinksite?

...

Sveikos, skaitau jusu temuke nuo pavasario, kada MB, su kuriuo isbuvau 12 metu, pasake, kad manes nebemyli ir nebenori kartu buti. Zeme isslydo is po koju.... Nes mes nesipykdavom, graziai bendravom, kartu leisdavom laika....Itariau, kad yra kita, bet sake ne...Ko gero tiesa, nes jis niekur is namu neidavo, telefonu nekalbedavo, zinuciu nesiuntinedavo...Kaip ir visom jum kilo vienas klausimas - kodel... Zinau, kad nesu svajone (bukim biedni, bet teisingi) - esu karstakose, ka manau, ta sakau, impulsyvi, pavydi, visada mano zodis turi buti paskutinis....Taip MB ir pasake nebemyliu taves, nusibodo buti nesvarbiu, neivertintu...Sutinku su juo, gerbiu ji uz tai, kad buvo saziningas... Tik tada imi suprasti, ka turejai, kai netenki....Verkiau, maldavau, liudejau, nevalgiau, nemiegojau...bandziau sukelt gailesti, bandziau pykti - jokios reakcijos...Tas tesesi puse metu... Viena diena manyje kazkas truko...nemoku paaiskinti...Pasakiau sau, jei tau manes nereikia, man irgi taves nereikia...Labai smarkiai ta diena verkiau, atsiprasiau MB uz tai, kada buvau neteisi, padekojau uz grazu kartu praleista laika, palinkejau laimes ir....viskas....Nuo tos dienos tarsi emiau gyventi nauja gyvenima, tik sau,nebeisliejau nei asareles, emiau megzti naujas pazintis, is naujo atradau drauges, naktini gyvenima....pradejau sypsotis...Nepatikesit, bet mano brangiausiasis eme kitaip i mane ziureti...(gali buti, kad man taip tik atrodo, bet...). Jis nera patenkintas, kai susirasineju su kazkuom, kad vaikstau i kluba... (Ai, nepaminejau, kad mes vis dar kartu gyvenam). Nezinau, gal tik as taip isivaizduoju, bet man patinka taip manyti, kad vis tik jis man dar ka nors jaucia...Noreciau, kad dar ne viskas butu prarasta, nes geresnio zmogaus as nepazistu...
Kodel rasau tik dabar? Nes jau nebeskauda....Kol skaudejo, kol jutau kalte, nenorejau, kad imtumet mane smerkti...As ir dabar manau, kad pati sugrioviau musu santykius, nesiteisinu... Tiesiog tom merginom, kurios bando kazkaip atkreipti demesi savo vyru, susigrazinti juos, noriu pasakyti, kad dirbtinai nieko nesigaus...Jus TIKRAI save mylekit, rupinkites savim, TIKRAI sypsokites visam pasauliui, jus TIKRAI paleiskit savo vyrus ir jus tikrai pamatysit, ar vyrai jums dar kazka jaucia... Bet jus pacios nustebsit, kad buvusiu vyru jums TIKRAI nebereikia...
As su jumis...

visiskai pritariu del visko, kai jie mato, kad be ju mes negalim gyventi- tada jiems musu nereikia, jie nori laisves ir t.t. bet kai tik pamato, kad be ju gyvenimas yra labai geras, kad galim gyventi laimingos ir negalvoti apie juos tada jiems stebuklingai musu prireikia, jie mus myli ir t.t. man labai patiko stai sie zodziai:
Tas kurio tu siekei būtinai nuo tavęs traukiasi. Patikimiausias būdas priversti vytis- pačiai pasitraukti. Ar galima šį “žaidimą” laimėti? Taip. Kai nustoji mylėti, tas žmogus būtinai pasirodo ir pasako, kad tave myli. Ir tu laimėjai. Tačiau meilės jau nebėra

taip tikra tiesa geri zodziai....
Tas kurio tu siekei būtinai nuo tavęs traukiasi. Patikimiausias būdas priversti vytis- pačiai pasitraukti. Ar galima šį “žaidimą” laimėti? Taip. Kai nustoji mylėti, tas žmogus būtinai pasirodo ir pasako, kad tave myli. Ir tu laimėjai. Tačiau meilės jau nebėra....

cia dar neaisku ar cia meile... Cia greiciau noriu tureti ko negaliu... As tikiu, kad meile gali atgyti antrakart, bet su abieju nerealiom pastangom ir kam pasiseka, tai tik isimtys, o ne taisykles... Geriau y ta bala visgi nelipti, nes malsies tam paciam purvinam vandenyje... zinau kaip skaudu buna issikirti... Mane pamete po 4 metu draugystes pries vestuves, jau pusmetis praejo, vis galvoju apie ta zmogu ir kaip kiauliskai pasielge, paskutines zinios buvo, kad po dvieju menesiu ale is niekur atsirado nauja drauge ir jis labai laimingas... O ka? Tenka keliauti toliau vienai...
Papildyta:

Na laikykis, bisky nedekinga situacija Durnas diedas
Papildyta:

Pasakyk konkreciai ko TU nori, ka jauti, jei jis taip nenori-viska riskite, nes tu save tik kankini... o sioj situacijoj turetum rupintis savimi

jei abu to noretu butu gerai.maniskis nori pabandyt su kita...o as net negaliu apie tai galvot.aisku kai susimastau kas bus jei jis istikruju sugryztu,ar nebus man persunku su visu tuo sugyvent.juk meile gali neatsirast.o po keliu metu bandymo vel atsiras kita.o as dar skaudziau isgyvensiu,nors ir dabar jau ner kur dingt.kai jis paklausia ka as veiksiu po 2 metu,kokie mano planai-tiesiog sirdis plysta.neturiu jokiu planu,kol kas tik visos viltys susitvarkyt asmenini gyvenima.jei pades dievas su juo.
aisku galima mane pavadint skuduru ir pan.visai nesvarbu.as bandysiu save mylet,gal pamils is naujo ir jis.o kaip bus tik laikas parodys.priversiu save but stipria.jis mano kad su kita jam bus geriau,bet as zinau kad viena diena jis del to pasigailes.nes meile keiciasi,su kiekvienais metais ji tampa kitokia.atsiradus vaikams meile dalijasi.ji igauna kitokia forma,ir aisku kas to nesupranta jaucias izeisatas,nemylimas ir nelaukiamas.taip atsitiko mums.sakau mums nes neisivaizduoju tik as.dar pildant formalumus rasau istekejusi...realiai tai tiesa-o praktikoj....