Vieną nuostabų rugpjūčio vakarą, mano mieliausias atvažiavo manęs pasiimti. Pabučiavęs į skruostą užrišo akis raudonu šaliku ir liepė nieko neklausinėti ir net nesistengti kažką įspėti ar gudrauti. Taigi
pasidaviau įvykių eigai. Važiuojant grojo lėta ir romantiška muzika, nekalti pokalbiai, mano bandymas kažką sužinoti, bet deja.. 
Atvažiavęs jis išlipo ir liepė laukti. Na ką nenorėjau sugadinti staigmenos tai kantriai laukiau tos akimirkos. Ir svarbiausia, kad net nenutuokiau ko laukti. Bet buvo verta.... Atidaręs dureles ir paėmęs už rankos nuvedė kažkur, o kai atrišo šaliką stovėjau ant nuostabaus skardžio, saulė po truputį leidosi už horizonto, nemuno paviršiumi skraidžiojo paukščiai, o jis man ištarė jog "Myli". Buvau be galo laiminga. Tačiau tuo vakaras nepasibaigė... Pabučiavęs nusivedė į pačio suruoštą pikniką. Padavė šampano taures, mano mėgstamų saldumynų... O toliau, pačios spręskit kuo baigėsi....Nelabai aš moku pasakoti. Ir gal nėra taip įspūdinga, bet man be galo miela....
