Sveikos. Aš apsikrovusi darbais, net temos nebespėju sekti.

Ir skaitymui laiko turiu ne per daugiausiai.
Ian McEwan "Česilo pakrantėje"
Tai knyga apie dviejų jaunų žmonių išgyvenimus. Pradžia vangi, bet paskum gerokai
įsivažiavau. Romane akcentuojama gan netradicinė tema, t.y - pirmos nakties keblumas. Su tokios problemos nagrinėjimais knygose iki šiol neteko susidurti. Todėl ir įdomu. Knyga skaitėsi lėtai, toks jau tas rašymo stilius - tyliai srovenantis. Nors visą laiką jutau, kad giliai, knygos šerdyje, brendo ir vidinė audra. Ji ir spogo paskui. Galingas sprogimas, sunku ir atsitraukti buvo.
Romane man pasirodė daug puikiai
pagautų impresijų, tokių akimirkų, kai mažiausia smulkmena svarbi. Man patiko ir jo kitoniškumas: gan detalūs gamtos aprašymai, taip pat stiprūs ir įtaigūs veikėjų paveikslai. Kalbama ir apie dviejų pagrindinių veikėjų jaunystę, užsimenama apie jų šeimas (kurios, leisiu pastebėti, labai savotiškos), bet pagrindas lieka pagrindu - dviejų veikėjų santykiai ir bendravimas. Jauni žmonės, mylintys vienas kitą, lyg ir tinkantis į porą, bet... bet kai reikalai nukrypsta prie lovos subtilumų, siužetas nuo balto, persimeta į juodą. Akcentuojamos žmogaus vidinės dramos ir baimės, todėl knygą priskirčiau prie psichologinių. Na ir ta pabaiga (ji labai poetiška, tuo noriu pasidžiaugti)... Tik bėda tame, kad aš kitokios vis dėlto norėjau.
Tiesą pasakius, knygos imdamasi galvojau, kad ji bus pakankamai lengva. Negalvokit, kad priskaičiau ją prie vienadienių skaitinių, bet nemaniau, kad bus tokia rimta. Ne pati aukščiausia artilerija, bet labiau prie jos. Visgi šis kūrinys - "Galaxy" metų knyga. Na, veltui juk apdovanojimai nemėtomi. Dabar jau galvodama, ar ji man patiko, galiu ranką prie širdies pridėjusi pasakyti - taip, patiko, ir net labai. Mėgstu keistas istorijas, o ši gal ir ne tiek keista, bet vis tiek ne prie tradicinių. Duočiau jai devynetą iš dešimties balų. Reikės ateityje labiau pasidomėti šio autoriaus knygomis.