QUOTE(krisliuke @ 2011 01 19, 14:01)
Prieš savaitę atliko man abraziją, nepavyko išsivalyti vaistais... Kadangi aš jau prieš šventes sužinojau, kad man įtariamas nesivystantis nėštumas, manau, lengviau susitaikiau su netektimi (spėjau išsiverkti ir "išskaudėti" širdį dar iki operacijos).
Kitą dieną po operacijos paklausiau savo gydytojo, kada galiu planuoti kitą vaikelį. Sakė, kad ramiai galiu ir po 3 mėn., bet visi aplinkui (nepažįstu nė vienos mamos, turėjusios nesivystantį nėštumą) patarinėja palaukti bent pusmetį, nes ir pirmoji dukrytė dar neturi nė 1,5 m (jos auginimas pirmus metus buvo labai sunkus, išsekau). Aš laukti nenoriu, erzina patarinėjimai, nes, jei tik būtų galima, kitą nėštumą planuočiau jau šiandien - neturiu jokių baimių dėl galbūt nesėkmingo kito pastojimo ar nešiojimo...
Tavo situacija panasi i manaja
As taip pat persileidau, kai mano mazajai buvo panasiai laiko 1 m ir 3 men, kazkaip galvojau, kad paprasciausia gamtos klaida ivyko, persileidimas man buvo 6 sav., po jo pastojau is karto kita men, si karta persileidimas ivyko 10 sav. Tada rimtai pradejau ieskoti priezasciu, dariausia ivairius infekciju tyrimus, AFS, su vyru pas genetikus buvome ir visi sake viskas OK, jus visiskai sveika. Tada dar pastiprinau organizma: geriau zuvu taukus, foli su jodu ir jau po pusmecio bandeme vel. Si karta jau sekmingai
Mums dabar 29 savaites ir spardomes kasdien
Beja, viena gydytoja sake, kad gal vis delto reiketu apsidrausti nuo AFS, nes ji ne visada is pirmo karto aptinka, ir gerti aspirina, bet surizikavau. Aisku, jeigu netureciau pirmos mergaites su kuria nestumas buvo sklandus, tai nebuciau rizikavusi. Bet mintys krebzdejo, kad jei trecia karta persileisiu, tai tikrai gersiu aspirina, nors ir nieko neras, kiek zinau ir pats Abraitis jau po 3-ju persileidimu rekomenduoja draustis nuo AFS.
Sios dienos akimis ziurint man atrodo, kad as tuo metu buvau issekusi nuo pirmo vaiko prieziuros ir maitinimo krutimi, o kad mano vaikas tikrai reikalauja daugiau jegu prieziurai nei kitu, tai as zinojau, bet tuo isitikinau tik kai pradejome lankyti mokykleles maziukams ir pamaciau kokie kiti vaikuciai paklusnus, nuo teveliu nesitraukia nei per metra, o tie kiti teveliai vis manes klausineja, ar ji visada tokia, o jus su ja dar ir apsipirkti sugebate, o ji bent miega pietu?
Norejau jus visas padrasinti savo istorija, kad net turincioms vaiku gali ivykti persileidimai. Aisku, tos kurios turi, tai greiciau sekasi patiketi sekme, bet is kitos puses, jei gydytojai nieko neranda, tada ta baime nepraeina, nors ir turi tu vaiku. Galvoji kas man yra, kodel nieko neranda, kodel viena isnesiojau, o kito nebegaliu, gal kuom susirgau per ta laika. O tas kurios persileido po ilgo bandymo pastoti, ar pastojo pirma karta ir persileido, net nezinau zodziu kaip paguosti, tad geriau pasidalinau savo istorija, gal ji ikveps optimizmo
P.s. Beja, skaiciau kad kalbejote del rysio tarp blogos savijautos ir tikimybes persileisti. Man pasitvirtino. Su savo pirmagyme pirma trimestra jauciausi prastokai, svaigo galva, jautrumas kvapams, pykino, nors nevemiau. Kitus du kartus su persileidimais jauciausi kuo puikiausiai. Dabartinio nestumo pradzioje jokiu jautrumu kvapams ir pykinimu nebuvo, bet jauciausi silpnai, reikejo pastoviai prigulti, nes temperatura laikesi 36.9 - 37.1, ir as tuom labai dziaugiausi, vis galvodavau, kad bent vienas zenklas neisnyktu.
bent tiek kad neprireikė intervencijos... Buvau pas bpg, patikrino, kad viskas išsivalė. Tokiom akimirkom sunkoka mąstyti, tai kažkodėl ir neišsiaiškinau visko, gal galėsit padėt... Kiek laiko po to normalu pakraujuoti? Ar normalu kad paskauda pilvą? Ar reikia dar pasirodyti gydytojai po kurio laiko?
