Pažįstu savo brangutį kaip nuluptą
Susituokėme vasarą, patį vidurvasarį... ta diena yra tokia, kurią vis norisi pakartoti. Magiška, būtent tada ir svajojome susituokti... 
O vakaras, kurio niekakda nepamiršiu ir neatkartosiu įvyko visai neseniai.
Beprotiška kraustymosi savaitė.... Kalnai daiktų - ir iš kur jų tiek tilpo vienam kambarį..!?
Nors atostogos, bet jų nejaučiu. Nuo ryto iki vakaro lakstėm kaip į uodegas įkirpti:) Kuo greičiau į SAVO pirmuosius namus noriu, kuo greičiau!!!
Žinau kad ir jis labai to nori. Dar nemačiau jo tokio rūpestingo - čia jis spyna tvarko, čia jis visokių "pričindalų" iš "Senukų" prisivilkęs dar ką nors meistrauja. Net negalvojau, kad tiek visko moka jis...
O aš tik šveičiu, valau, valau....Va viryklė, siurblys, šaldytuvas.... Ir PAGALIAU tas penktadienis, tiek atidėliotas...jau mes namie, vieni du..(neskaitant katės:) )
Atrodė bus pirmas, nieko neįpatingas vakaras. Tik šiek tiek paeksperimentavau savo viryklėje ir štai patiekalas ant "stalo" - dvi taburietkos, o ant jų graži lenta,t.y. išardytos spintos durys. Skanu... valgom įsitaisę ant pagalvių, ant žemės. Dar paprašau muzikos... Jis įjungė mano mėgstamą... kažkaip neplanuotai tokia romantika... jaučiu kad jau sunkiai ryju kasnį...
Suprantu kodėl. Juk šis vakaras tiek metų kurtas mano mintyse, o dabar viskas vyksta išties... Lyg iš niekur nieko išplaukė vaizdiniai, viskas būtent taip kaip turi būti.
Jis suprato, ko mano akys blizga, paėmė už rankos... jau neišlaikiau ašarėlės, nuriedėjo
...kaip gerai, kad jis šalia. Jis toks šiltas, mielas žmogus.Mūsų svajonė išsipildė, supratom be žodžių....
Nelengva nupasakoti tokius jausmus... tikiuosi supratot mano širdies kalbą
