Įkraunama...
Įkraunama...

Ieškau žmonių, kurie buvo apdegę.

Esu 30 metu moteris, gyvenanti su dukrele. Siuo metu esu apdegusi veida ir rankas, gydausi jau trecia menesi. Noreciau, kad atsilieptu panasaus likimo zmones, kad pasidalintu patirtais isgyvenimais, kad padetu man adaptuotis, nes siuo metu jauciu, kad esu ties riba...
Atsakyti
nebūk tokia pesimistė...laikas gydo visas žaizdas, tiek kūno tiek sielos.Rašau, nors ne man buvo atsitikus bėda, bet artimam žmogui. Apdegė labai stipriai visą kūną.Vilteis išgyventi buvo mažai...Perrišimų metu leisdavo morfijų, nes kitaip negalėjo iškentėti skausmo.Verkėm visi į jį žiūrėdami...situacija blogėjo dienom, kol vieną dieną dėl negyjančių žaizdų ir gangrenos nupjovė vieną koją...Manėm viskas- gyvenimo nebėra šiam žmogui.Tačiau...Po daugybės odos persodinimo operacijų, vargo ir kančių, išaušo geros dienos- atėjo sėkmė. Žmogus atigavo psihologiškai (reikėjo ir psichologo pagalbos). Atsigavo ir kūnas ir siela. Jis atsistojo ant kojų, nors viena jų yra tik protezas, sukeliantis daug nepatogumų, susirado darbą, išmoko išnaujo vairuoti ir dar daug kitų dalykų.Į savo bėdą ir nelaimę pradėjo žiūrėti paprasčiau.O kai pačiam tavo bėda neatrodo didelė bėda, tai ir kiti to nepastebi. Beje, netgi antrą pusę sau susirado, kuri jį suprato, ir i jo bėdas žiūrėjo paprasčiau nei jis pats...
Taigi, nenuleisk rankų, neprarask optimizmo ir judėk pirmyn. Neužsidaryk savyje. Viskas praeis, tik reikia laiko...
ŽINOK, IR PO TAMSIAUSIOS NAKTIES IŠAUŠTA ŠVIESUS RYTAS....
Atsakyti
NIEKADA nuo šiol taip negalvok ir nesakyk, kad balansuoji ties riba, nes viskas išeis tik į gera, pamatysi, tik būk KANTRI. Labai prašau to tavęs, nors visiškai nepažįstu 4u.gif
Man irgi 30 metų. Aš prieš porą metų buvau taip pat nudegusi visą veidą, dešinę ausį ir rankas. Manau įsivaizduoji koks buvo vaizdas. Nuvažiavau į priimamąjį o iš manęs išsišaipė, kad čia nieko nėra. Įsivaizduoji kaip turėjau jaustis? Buvo šeštadienis. Kitą dieną, t.y. sekmadienį, pažįstamų dėka atsiradau Kauno klinikose. Negalėjau nei kalbėti, nei valgyti, nei juoktis, kas man buvo didžiausia tragedija. O dar prie visko grįžusi iš ligoninės sužinojau, kad laukiuosi. Visus devynis mėnesius gyvenau košmare, ar sveikas leliukas gims, ar nebus jokių pasekmių, o jei mergaitė?????Tikrai baisu darosi, kai prisimenu savo įvykius, ir labai labai tave užjaučiu, bet dabar po dviejų metų jau viskas taisosi. Pastoviai naudoju vaistus. Ant veido liko randų, bet ne tai svarbiausia. Žinai kas svarbiausia? Tai, kad turiu akis, rankas, kojas ir šiaip esu sveika.
papasakok kokius vaistus naudoji, kur gydeisi, pas kokį gydytoją? Aš čia dar užsuksiu, kad paplepėčiau su tavimi, gerai? mirksiukas.gif
Atsakyti
Pries 13 metu sesers sunus buvo nusiplikes puse veido,kakla, pecius (tuo metu jam buvo 6-eri)gulejo renimacijoj, buvo perpiltas kraujas,prisimete plauciu uzdegimas.Nuvaziavom aplankyti ileido i renimacine palata kaip supratom daktarai nezadejo nieko verysad.gif tipo atsisveikinkit.Buvau pakraupus kai pamaciau kaip gali istinti zmogaus galva unsure.gif jis buvo smulkutis o kai pamatem net apalpau, nei akiu nei nieko nematyt.Bet po ilgo gydymo, vaistuku, tempimo pratimu(nes gyjant traukesi odo ir galvyte trauke i viena puse) buvo negalima rodytis sauleje viskas susitvarke,kad tik is arti galima pasakyti, kad buvo kazkas nutike.Jis dabar sveikas, grazus jaunuolis thumbup.gif nepergyvenk ir tu 4u.gif patikek laikas uzgydys zaizdas.Prizadek pati sau, kad esi stipri moteris ir tik cia trumpas gyvenimo isbandymas pries visa ilga, grazu tolesni gyvenima.Nenukabink nosies esi jauna stipri moteris, turi dukra.Po kiekvienu nelaimiu ateina LAIMES.Sekmes
Atsakyti