Įdedu kiekvienam, kuris perka/mainosi knygą su manim. Tad tikrai nepamiršau ten skirtuko, o įdėjau, kad galėtum naudot 
Kiek pamenu, jos pačios pirmos apie šią knygą prašneko, kad turėtų būti verta dėmesio. 
, kad aš turbūt pirmoji šioje temoje ją perskaičiau (ačiū Fatimaliia, kad ją man paskolino 
)
O aš apie ją sužinojau iš vieno knygų blog'o, perskaičius superinę recenziją, iš karto užsimaniau perskaityt.
O aš apie ją sužinojau iš vieno knygų blog'o, perskaičius superinę recenziją, iš karto užsimaniau perskaityt. , aš pajuokavau 
Kiek pamenu, jos pačios pirmos apie šią knygą prašneko, kad turėtų būti verta dėmesio. , kad aš turbūt pirmoji šioje temoje ją perskaičiau (ačiū Fatimaliia, kad ją man paskolino )
Nes Dori pirmoji pradėjo ją skaityti, bet tu pirmoji ją pabaigei. 
Tai apsipirkau ir ten
Toks žyyydras žydras su baltom snaigėm, tai automatiškai pasiėmiau geltoną skirtuką ir kaifavau nuo bendro vaizdo 
Dėl pačios istorijos - įvairių jausmų ji man sukėlė. Iš vienos pusės tikrai labai žavėjo ta mintis nešvęsti Kalėdų, nepasinerti į tą visą tik Kalėdoms būdingą balaganą ir rūpesčius. Rimtai, spjauti į tą šventę ir smagiai pasikaitinti saulutėje kruiziniame laive ar šiltų kraštų paplūdimiuose. Įtikino kiekvienas veikėjų pateiktas argumentas prieš Kalėdų šventimą, linkčiojau galvą ir pritariau jiems, manyje taip pat prabudo maištavimo dvasia. Labai piktino kaimynai su savo išsišokimais, jeigu tu ne su jais, tai vadinasi prieš juos ir prieš tokį šventą dalyką kaip Kalėdos. Nu kur tai matyta??? Neišpasakytai pagailo tos poros, nusprendusios vietoj Kalėdų vykti į kruizą, kai galų gale visi jų planai apvirto aukštyn kojom. Man asmeniškai buvo liūdna ir savotiškai netgi pikta skaityti, kaip dėl vieno "siurprizo" jie turėjo atsisakyti savo taip kruopščiai puoselėtų planų, kaip draskėsi, plėšėsi vėl dėl tos nelemtos šventės ir visuotinai priimtų tradicijų, puoselėjamų eilę metų, kaip tie patys kaimynai tyčiojosi, juokėsi. Nu negalėjau skaityti, taip norėjosi tą porą įsodinti į kruizinį laivą ir išsiųsti kuo toliau nuo viso to košmaro. Iš kitos pusės, pati knygos pabaiga įnešė šiek tiek to tik Kalėdoms būdingo gerumo, bendruomenės vieningumo ir jau beveik šypsojausi skaitydama paskutinius puslapius. Bet kai užverčiau paskutinį lapą, sėdėjau ir mąsčiau, kad kažkas ne taip, kažkas tame staigiame gerume ir bendrume neįtikino. Kažkaip nusaldintai gražiai viskas susidėliojo į pabaigą. O man vis tiek liko tas liūdesys, kad žmonės negalėjo pasielgti taip kaip norėjo jie, o ne visas likęs pasaulis: išvažiuoti į tą kruizą ir padrybsoti smėlėtuose, saulėtuose paplūdimiuose, dviese, pailsėti ir pabėgti nuo to beprotiško Kalėdinio šurmulio, erzelio, lakstymo, nervų ir to perdėto, kažkokio netikro gerumo, kuris stebėtinai prabunda tik išskirtinai per Kalėdas... Man labai patiko pagrindinio veikėjo vis išsakomi pasiūlymai paaukoti tiems patiems vaikams, stovykloms, skautams ir dar bala žino kam pavasarį, vasarą, juk nebūtina tai daryti būtent per Kalėdas. Tikėjausi labai smagios, šventiškos, linksmos istorijos, tačiau visą laiką skaitant ėmė tik pyktis, nusivylimas ir liūdesys... Ir visai kažkaip nenuteikė nei šventiškai, nei linksmai... Tokia tad mano reakcija į šią knygą.
