-Myliu tave. Tu išvaizdus, protingas, rūpestingas, geras.
Vyras atsakė:
-Myliu tave. Tu - skriejanti, tu neįkainojamas lobis, kurio nedrįstu net paliesti, tu - mano svajų daina.
Moteris supykus atšovė:
-Jei taip - prašau palik mane. Aš ne mintis ir ne kažkokia svajų daina. Aš - moteris. Noriu, kad manęs trokštum kaip žmonos, kaip būsimų vaikų motinos.
Jis išsiskyrė. Vyras pasakė:
-Štai dar viena svajonė išsisklaidė tarsi rūkas.
Moteris gūžtelėjo pečiais:
-Kokia nauda iš vyro, kuris paverčia svajonę į rūką.
Papildyta:
QUOTE(Skonis @ 2010 12 20, 12:20)
O aš nelabai suprantu, kodėl sluotosplius vyras sugrįžęs ir toliau gyvena pas juos...? Visgi moteris savigarbos neįgijo per tą laiką, ir forumas jau čia vargu ar padės 


Nors iš dalies ir suprantu. Mes moterys per geros ir per gailestingos būnam...