Skraistė ir yra tas tikrasis krikšto rūbas (ne visi kiti rūbeliai, nes jais apvilktas vaikas jau atnešamas į bažnyčią) . Pakrikštijus (tik pakrikštijus) ji vaikui uždedama kaip naujo gyvenimo, apsivilkimo nauju žmogumi (Kristumi) ženklas. Taip pat simboliškai išreiškia tą vaiko skaistumo būseną, kuri įgyjama krikštu (gimtosios nuodėmės nuplovimu). Tiek likę iš senojo papročio, kai pakrikštijus žmogų, jam būdavo duodamas naujas rūbas. Dabar tai simboliškai išreiškia skraistelė.
Ar būtina?...griežta prasme reikalinga tik žvakė, bet... nors nėra reikalaujama, velkamės baltas nuotakos sukneles, nemažai nuotakų vis dar dedasi rūtų vainikėlį ir kt.
Krikšto atveju visi kiti rūbai (ar tai būtų puošni suknelė, ar berniuko kostiumėlis) tėra tik puošni šventinė apranga, simbolinę reikšmę aprangoje turi vienintelis daiktas - skraistelė (ji ir yra tas krikšto rūbas, o ne visa kita). Skraistelės būna manau visose didesnėse vaikiškų prekių parduotuvėse (pačių įvairiausių stilių). Pati neseniai pirkau Kauno "Urme" - ją tikrai nesunku priderinti

Galų gale ir ji gali būti megzta (balta). Iš kokios medžiagos ji turi būti nėra jokių taisyklių.
Tradiciškai skraistelės tėvų yra išsaugomos.
Krikštyti tikrai nebūtina su ta pačia

- skraistelė tikrai neturi tokių magiškų galių

, o ir vietos prietarams krikšte neturėtų būt vietos.
Na nebent tai tėveliams būtų gražu ir kažkuria prasme simboliška, bet tik tiek - tokio reikalavimo nėra

Ir dabar vis dar pasitaiko tėvų, kurie skraistelei naudoja nemažą medžiagos gabalą, iš kurio pvz. einant Komunijos , siuvamas Pirmos Komunijos rūbas.
Bet šiandien dažniausiai pasitaikantis variantas - mažiukės skraistelės.