sveikutes..kai mes suzinojom apie

buvom abu soke, na tikrai neplanavom ir dar butent tokiais laikais...nezinau net kas labiau sutriko ar as, ar draugas, nes zinojau jo nuomone, kad jis dar leliuku nenori...

...iskart puoliau i asaras ir taip visa diena, net nepasikalbejom iki vakaro, vakare tas pats, daug asaru ir nieko konkretaus, nes draugo zodziai sukosi galvoje, gal galima ka nors padaryti, ka nors tokio nekenksmingo, vis kartojo kaip ta vaikeli reikes islaikyti, kad dabar ne laikas...nors as pati galvojau ta pati ir net nezinojau kaip pasielgti, tvirtai atreziau, "kai tai ivyks su tavo kunu, galesi daryti ka noresi, dabar tai yra su manim ir as nesiruosiu tapti zudike ir kad dar paskui gal is vis neteksiu galimybes susilaukti vaikuciu, jei nenori prisiimti atsakomybes, nereikia, uzsiauginsiu ir viena"...sakiau jam tai, pati nesuvokdama ka sakau, bet kad kuo greiciau pradetu keisti savo nuomone...na jis bande paguosti mane, sake, kad netauzyciau nesamoniu, niekas nebegs nuo atsakomybes...kita diena nubegau pas gine isitikinti ar tai tiesa, buvau 5-6 sav.

, nors dar klausinejau jos apie isvalymo galimybe, jos zodziai ir pamatytas mazas zirniukas nuotraukyteje sudejo visus taskus, uzliejo tokia nuostabi siluma ir meile tam mazam taskeliui kuri isvydau, tada buvau tikrai tikra, kad neisdrysciau paliesti naujo gyventojo mano pilvuke ir isbegau is gines su sypsena veide...nebuvo galimybes iskart atvirai pakalbet su draugu, nors jo nuomone buvo man dar didelis klaustukas, bet parodziau jam nuotraukyte, jis vis dar klausinejo, ko tokia laiminga...manau jis ta akimirka ir suprato, kad manes neperkalbes, vakare, kai pradejom lyg kalbetis, zodziu daug nebereikejo, viskas lyg susideliojo i savo vietas, kad taip ir turi buti...daugiau nei jis, nei as net neusiminem, kad gal reikejo daryti kitaip...
...negaliu jo teisti, kad jis taip sureagavo, nes ir pati masciau apie ta pati...,nors jis manes labai ir nespaude, bet aciu dievui, kad ta akimirka, kai buvau paluzusi radau savyje stiprybes eiti iki paskutinio su savo tvirta nuomone...
...dabar tevelis apsiprato, kad neuzilgo supuos ant savo rankyciu maziuka, glosto pilveli, buciuoja ji, laukia pirmuju spyriu (nors man atrodo, kad as juos vakar jau pajutau) ir tyliai savo mintyse bando piesti ateiti su savo vaikeliu...

...dabar esu labai laiminga ir laukiu nesulaukiu pasimatymo su
...tai va merginos, neskubekit priimti grieztu sprendimu, nes is didelio nenoro, tas noras gali atsirasti labai greitai ir maziau klausykit piktu teveliu, o galvokit daugiau apie save, viskas gali pasikeiti visai netiketai...sekmes visom mamytem ir sveiku, graziu leliuku...