QUOTE(egliosha @ 2010 12 31, 01:03)
Aik tu sau, kaip gerai, kad nesuvalge
Aik tu sau, kaip gerai, kad nesuvalge
QUOTE(Arti @ 2010 12 30, 17:39)
aij nu gal duodam kitoms pasireikst 
galetu kitos drasiau dalyvaut..butu isvis super 
Kosmanaftikiene, Uzsispyrele, Daiva, Zizija, Antajo, Egliosha ir kt....brukstelkit bent po sakinuka 
galetu kitos drasiau dalyvaut..butu isvis super Kosmanaftikiene, Uzsispyrele, Daiva, Zizija, Antajo, Egliosha ir kt....brukstelkit bent po sakinuka Nieko neišeina man
fantazijos nulis Bet skaityti...
QUOTE(egliosha @ 2010 12 31, 01:03)
Bet berniukas taip lengvai nepasidavė. Jis griebė Bela uz rankos ir pradejo kisti mėlynąjį gabalą jai i burną... Tik staiga jo akys užkliuvo uz Belos ūsiukų ir trumpam sustingo. Merginai antrąkart kartoti nereikėjo, ji spejo išsilaisvinti iš keistojo berniuko glėbio ir kad šoks pro duris.
-Tėti, gelbėk!
QUOTE(Laputaitytė @ 2010 12 31, 01:21)
nu gal jo kailiuko Bela nenesios... Ant kaklo svarainiukus pasikabins
QUOTE(petrike @ 2010 12 31, 01:24)
Oi, mirsiu!!!!
O kol dar gyva, einu lovytėn
"Twilight savaip"
...Už jūrų už marių...gyveno mergaite vardu Bela...
Akys kaip arbuuuuuuuzai, papukai kaip svarainiukai...
Kartais ji pasvajodavo, kad galėtų būt ir atvirkščiai. Tuo tarpu kitam jūrų marių gale gyveno - jis. Irgi su svarainiais, tik truputuką žemiau.
Jis buvo nepaprastas berniukas, nes karštą ir saulėtą vasaros dieną jo svarainiukai švytėdavo lyg deimantai, net pro juodžiausias ir storiausias kelnes prasiskverbdavo akinanti ir dieviška šviesa. Vieną saulėtą dieną, mergaite Bela klajojo ieškodama nežinia ko ir miško tolumoje pamate tą akinančią šviesą...
Kol mergaitė žiopsojo, iš už debesies išlindo kaitri saulutė, o svarainiai dar labiau sužibo. Akinančią šviesą matė ne tik mergaitė, bet ir ateiviai, kurie nusprendė pagrobti švytinčiais svarainiais berniuką ir jį ištirti savo laboratorijoje.
Vargšai ateiviai. Jie nežinojo, kad šis berniukas ne šiaip berniukas su švytinčiais deimantais kelnaitėse, o monstras galintis jų skraidančią lėkštę sugniaužti į didelę pončką. Taigi...mergaitė, pamačiusi ryškią šviesą...kliuvinėdama už kelmų, skubėjo link jos ...
Šitaip manė naivi mergaitė, kuri vis dar negalėjo atsistebėti švytinčiais svarainiais. Ji net nenutuokė, kad ateiviai stipresni už berniuką. Viens du, ir švytinčių kiaušių savininkas jau skrido tolyn nuo mergaitės.
Taigi, drąsi mergaitė arbūzo žalumo akim iš už krūmų stebėjo kovą tarp švytinčio spinduliuojančio berniuko ir nežinia iš kur atskridusių ateivių. Ji pati stebėjosi savimi, kad jai visiškai nebaisu. Ji kone suprato ateivių gargaliavimą ir šioje kovoje palaikė berniuką.
Pamačiusi netolygią kovą, ji nutarė įsikišti. Berniukas išvydo iš už krūmų besiverčiančiu šuoliu iššokančią Šao Linio vienuolyno auklėtinę - karę Drąsioji Angis, su švytinčiu Luko Skaivokerio kardu rankoje. Kardą jai seniai seniai buvo padovanojęs pats Lukas, už maloniai praleistą naktį, bet tai jau kita istorija...
Berniukas švytinčiais kiaušiukais aiktelėjo... nes pamatė, kad į jį žiūri ne tik pasimetusi mergaitė, bet ir Tomblibukai su Pontipinais, kurie grybaudami visai netikėtai atsirado netoliese.
-Ai!, - sušuko vaikinas švytinčiais kiaušukais, kurie iš adrenalino buvo tokie susitraukę, kad jų spindesio veik buvo nebepastebėti - vaikai to neturėtų matyti; ateiviai, turėkit sąžinės!!!
Ateiviai sukluso nuo žodžio "vaikai". Bela, karingoji Angis, mikliai vienam iš ateivių po gerkle kyštelėjo kardą. Antrasis ateivis sugurgė pradėdamas derybas. Jie gauna Tombibukus ir nešdinasi iš šios planetos arba toliau kaunasi iki nurėš spindinčius pasididžiavimus gražiajam berniukui.
Bela greitai primetė, kad Tomblibukai seniai buvo įsigrisę visiems šiame miške, o kad šie kvaili ateiviai tuos neūžaugas senius laiko vaikais...
- Palikit berniuką man. Imkit vaikus ir nešdinkitės. Šįkart jūsų pasigailėsiu...
...Ir dar priedo pasiimkit Pontipinus, jei tik pažadėsit nebesugrįžti, - tęsė pasimetusi mergaitė.
-Mmmm - pradėjo pokalbį pats seksualiausias ir blondiniškiausias šių girių sanitaras Karletis, kuris netikėtai nusileido nuo galingiausios pušies viršūnes. - Eeeeriiiiiiiiii, kllllurpppooooo, ruuuughuuuuu!!!! - jis garsiai gargaliavo ateiviams.
Ateiviai susigūžė lyg nekalti šuniukai, čiupo tomblibukus, vieną besimuistantį pontipiną, šoko i savo metalinę geldą ir išnyko dangaus platybėse.
- Tėti, tėti, tu mus visus išgelbėjai - cype švytakiaušis berniukas.
- Ach... Kokie Jūs nuostabūs - neatitraukdama akių nuo Karlecio tarpupirščių, kurie taip pat kerinčiai spindėjo, dejavo Bela.
Staiga... iš medžių viršūnių nusileido švytintpapė blondinė, kuri akivaizdžiai kažkuo buvo nepatenkinta. Raumenų kalnas, apsirengęs mylimiausiais treningais su penkiom paloskėm, bandė raminti niurzgą blondinę, bet jam sunkiai sekėsi. Nedraugiškai nusiteikusi blondinė bandė nužudyti vis dar pasimetusią mergaitę žvilgsniu.
- Na gerai, švytintys gražuoliai. Laikas išsiaiškinti, kas jūs tokie ir kodėl švytite stipriau už mano Džedajų kardą, - griežtai tarė mergaitė, bandydama neatrodyti pasimetusia, - Jūs švytite, nebijote ateivių, nebijote net manęs, kiečiausios Šao Linio auklėtinės. Aš manau... - Bela pritilo.
- SAKYK, SAKYK GARSIAI -- ištarė visa šutvė balsu
-Aš manau jūs drąsūs!!! - pagiriamai ištare ji ir jos balsas sudrebėjo iš keistos pagarbos.. Lyg kas už ūsų tampytų (hmm, taip, ji turėjo ūsiukus...) Iš už kito medžio pasirodė maža stilinga mergaitė su keistai į visus žiūrinčiu vaikinu.. Tikrai, ir šitas švytakiaušis kažką sugeba.. Tada, kai jis sugeba, Bela nieko nesugeba. Net susikaupti ir tiesiai nulaikyti savo kardo, kuris jau beveik nešvytėjo. Matyt, čia kažkas ne taip...
ir... Ji net nepaklausė kuo jis vardu... Bela atsiduso apsisuko ant kito šono ir - Ach! išpilta prakaito sušuko Bela - koks baisus sapnas...Berniukas švytininčiais kiaušiukais...ir aš thai fu kung fu meistrė...kurgi ne..O dar tie ūsiukai - staiga čiupo sau už lūpos - o, kad tai būtų tik sapnas...Bleee ir vėl pamiršau naujus peiliukus nusipirkt...
Belai krito pupų dydžio ašaros. Ne, ne dėl vėl užvešėjusių ūsiukų, bet dėl to nuostabaus grožio švytakiaušio - tokio tobulo sutvėrimo ji net įsivaizduoti negalėjokūkčiodama bandė prisiminti sapną ir jo gražuolį.
Bum... Po kelių sekundžių vėl bum... Bela pakėlė galvą ir pažvelgė pro langą kur girdėjosi stuksenimas. Ant ąžuolo šakos tupėjo voverytė ir mėtė į Belos langą giles. Mergaite pažvelgė savo ašarotomis akimis į voverytę... O Dieve.... Jos akys... Voverytės akys... Jos jai buvo tooookios matytos ir ji palengva išsiropštė iš lovos ir atidarė langą. Voverytė stryktelėjo ant palangės. Bela čiupo voverę ir ėmė glostyt...Iš pradžių glostymas buvo švelnus, bet paskui peraugo į nervišką pešiojimą...Ji vis glostė ir glostė, kasdama sau apatinę lūpą. Jai sunku buvo valdytis..Daktarai sakė, kad jai "švelnaus dėmesio psichozė" ar kažkaip panašiai.
Mergaitė tik oplia ir prasikando lūpą! Kad paplūs kraujas bėgti. Ne lašiukais, o čiurkšlėm! Voverytė tik išsprogdino mergaitės kažkur matytas akis ir jos pradėjo ..juoduoti..
-Kas čia vyksta?? - sunerimo Bela.. Pagaliau ji jau buvo prigriebusi savo palaidinę kraujui sugerti.. Žiū, o voverytė įsikandusi paraudusį nuo kraujo rankovės galą ir ..čiulpia.. "Ne, nu ji tikrai kvankt", - pagalvojo ir padėjo voverę ant savo lovos.. Už durų išgirdo beldimą ..
O beldėsi ne kas kitas, kaip tėvelis medžiotojas. Jis jau seniai bandė sumedžioti voverę. Voverė trumpauodegė tėvelio kantrybę jau buvo išsėmusi. Pykšt pokšt - voverės nebėr.
"Pasiūsiu dukrelei kepurę", - nusprendė tėtis medžiotojas, džiaugsmingai žvelgdamas į voverės lavonėlį.
Nepraėjo nė pora kalendorinių dienelių, o Bela jau turėjo naują kepurę su juodom, kaip kava, akimis, žvelgiančiomis kažkur nuo pakaušio. Išėjo ji į girią pasivaikščiot...
Ėjo ir glostė sau kailinį pakaušį...Niekaip negalėjo pamiršt to keisto voverytės elgesio. Akyse stovėjo vaizdas, kaip ji godžiai čiulpia rankoves galą. Staiga, užuž krūmų išgirdo garsų čepsejimą.
- Kas čia? - Sutrikusi paklausė Bela.
Tyla.
Vėl čepsėjimas.
- Aš nieko nebijau! Aš moku muštis, kaip ČikiČanas!!!!
Tyla. Nejaugi mergaitės išsigando ir pabėgo? Neeee, juk girdėtų šlamančius lapus.. Negirdėjo. Pagaliau išdrįso praskirti greta esančio krūmo šakas. Dėl viso pikto, pritūpė ir apsižiūrėjo, ar arti nėra kokio kelmuko, už kurio galėtų ..užkliūti..
- Nee, nežiūrėk, - sušuko iš už krūmų. - Aš negražus, bjaurus, keistas!!!
Bet Bela nebijojo. Tik suraukė lūpą, kad gražiau jos ūsiukai atrodytų (prieš veidrodį bandymai davė peno, žinojo, kaip pasisukt)..
Ir ji pagaliau pamatė berniuką, kurio nosis buvo ilga ir graži (kaip vokiečio aviganio), ausys stačios, akys plačios, ir jis turėjo uodegytę, kurią vizgino.
Mergaitės visiškai neišgąsdino pamatytas vaizdas, ją labiau erzino čepsėjimas.
"Nejaugi, šio keisto berniuko niekas nemokė, jog čepsėti itin nekultūringa", - mąstė sau tylomis mergaitė.
- Kas tu? Ir ką čia valgai? Nejaugi niekas nemokino dalintis?
Berniuko uodega sustojo, susisuko į kamuoliuką... Ausys nulinko, akys prisimerkė...
- Aš esu Kęstas. Nori? - ir jis atkišo mergaitei keistą melsvą gabalą, panašų į
plasteliną.
"Maža to, kad pats keistai atrodo (ir koks keistas tas mūsų kaimas...), tai dar ir plastelinu maitinasi", - pagalvojo mergaitė.
-Ačiū, bet matau, jog tau pačiam nedaug liko, tad atsisakysiu. Bet tu labai mielas, kad daliniesi su nepažįstamąja.
O nežinojo Bela, kad ten buvo ne plastilinas, o kriptonito gabalelis, ir jei būtų jį suvalgiusi, būtų pavirtusi į berniuką su vokiečio aviganio nosim ir riesta uodegyte.
Bet berniukas taip lengvai nepasidavė. Jis griebė Bela už rankos ir pradėjo kišti mėlynąjį gabalą jai į burną... Tik staiga jo akys užkliuvo už Belos ūsiukų ir trumpam sustingo. Merginai antrąkart kartoti nereikėjo, ji spėjo išsilaisvinti iš keistojo berniuko glėbio ir kad šoks pro duris.
-Tėti, gelbėk!
...Už jūrų už marių...gyveno mergaite vardu Bela...
Akys kaip arbuuuuuuuzai, papukai kaip svarainiukai...
Kartais ji pasvajodavo, kad galėtų būt ir atvirkščiai. Tuo tarpu kitam jūrų marių gale gyveno - jis. Irgi su svarainiais, tik truputuką žemiau.
Jis buvo nepaprastas berniukas, nes karštą ir saulėtą vasaros dieną jo svarainiukai švytėdavo lyg deimantai, net pro juodžiausias ir storiausias kelnes prasiskverbdavo akinanti ir dieviška šviesa. Vieną saulėtą dieną, mergaite Bela klajojo ieškodama nežinia ko ir miško tolumoje pamate tą akinančią šviesą...
Kol mergaitė žiopsojo, iš už debesies išlindo kaitri saulutė, o svarainiai dar labiau sužibo. Akinančią šviesą matė ne tik mergaitė, bet ir ateiviai, kurie nusprendė pagrobti švytinčiais svarainiais berniuką ir jį ištirti savo laboratorijoje.
Vargšai ateiviai. Jie nežinojo, kad šis berniukas ne šiaip berniukas su švytinčiais deimantais kelnaitėse, o monstras galintis jų skraidančią lėkštę sugniaužti į didelę pončką. Taigi...mergaitė, pamačiusi ryškią šviesą...kliuvinėdama už kelmų, skubėjo link jos ...
Šitaip manė naivi mergaitė, kuri vis dar negalėjo atsistebėti švytinčiais svarainiais. Ji net nenutuokė, kad ateiviai stipresni už berniuką. Viens du, ir švytinčių kiaušių savininkas jau skrido tolyn nuo mergaitės.
Taigi, drąsi mergaitė arbūzo žalumo akim iš už krūmų stebėjo kovą tarp švytinčio spinduliuojančio berniuko ir nežinia iš kur atskridusių ateivių. Ji pati stebėjosi savimi, kad jai visiškai nebaisu. Ji kone suprato ateivių gargaliavimą ir šioje kovoje palaikė berniuką.
Pamačiusi netolygią kovą, ji nutarė įsikišti. Berniukas išvydo iš už krūmų besiverčiančiu šuoliu iššokančią Šao Linio vienuolyno auklėtinę - karę Drąsioji Angis, su švytinčiu Luko Skaivokerio kardu rankoje. Kardą jai seniai seniai buvo padovanojęs pats Lukas, už maloniai praleistą naktį, bet tai jau kita istorija...
Berniukas švytinčiais kiaušiukais aiktelėjo... nes pamatė, kad į jį žiūri ne tik pasimetusi mergaitė, bet ir Tomblibukai su Pontipinais, kurie grybaudami visai netikėtai atsirado netoliese.
-Ai!, - sušuko vaikinas švytinčiais kiaušukais, kurie iš adrenalino buvo tokie susitraukę, kad jų spindesio veik buvo nebepastebėti - vaikai to neturėtų matyti; ateiviai, turėkit sąžinės!!!
Ateiviai sukluso nuo žodžio "vaikai". Bela, karingoji Angis, mikliai vienam iš ateivių po gerkle kyštelėjo kardą. Antrasis ateivis sugurgė pradėdamas derybas. Jie gauna Tombibukus ir nešdinasi iš šios planetos arba toliau kaunasi iki nurėš spindinčius pasididžiavimus gražiajam berniukui.
Bela greitai primetė, kad Tomblibukai seniai buvo įsigrisę visiems šiame miške, o kad šie kvaili ateiviai tuos neūžaugas senius laiko vaikais...
- Palikit berniuką man. Imkit vaikus ir nešdinkitės. Šįkart jūsų pasigailėsiu...
...Ir dar priedo pasiimkit Pontipinus, jei tik pažadėsit nebesugrįžti, - tęsė pasimetusi mergaitė.
-Mmmm - pradėjo pokalbį pats seksualiausias ir blondiniškiausias šių girių sanitaras Karletis, kuris netikėtai nusileido nuo galingiausios pušies viršūnes. - Eeeeriiiiiiiiii, kllllurpppooooo, ruuuughuuuuu!!!! - jis garsiai gargaliavo ateiviams.
Ateiviai susigūžė lyg nekalti šuniukai, čiupo tomblibukus, vieną besimuistantį pontipiną, šoko i savo metalinę geldą ir išnyko dangaus platybėse.
- Tėti, tėti, tu mus visus išgelbėjai - cype švytakiaušis berniukas.
- Ach... Kokie Jūs nuostabūs - neatitraukdama akių nuo Karlecio tarpupirščių, kurie taip pat kerinčiai spindėjo, dejavo Bela.
Staiga... iš medžių viršūnių nusileido švytintpapė blondinė, kuri akivaizdžiai kažkuo buvo nepatenkinta. Raumenų kalnas, apsirengęs mylimiausiais treningais su penkiom paloskėm, bandė raminti niurzgą blondinę, bet jam sunkiai sekėsi. Nedraugiškai nusiteikusi blondinė bandė nužudyti vis dar pasimetusią mergaitę žvilgsniu.
- Na gerai, švytintys gražuoliai. Laikas išsiaiškinti, kas jūs tokie ir kodėl švytite stipriau už mano Džedajų kardą, - griežtai tarė mergaitė, bandydama neatrodyti pasimetusia, - Jūs švytite, nebijote ateivių, nebijote net manęs, kiečiausios Šao Linio auklėtinės. Aš manau... - Bela pritilo.
- SAKYK, SAKYK GARSIAI -- ištarė visa šutvė balsu
-Aš manau jūs drąsūs!!! - pagiriamai ištare ji ir jos balsas sudrebėjo iš keistos pagarbos.. Lyg kas už ūsų tampytų (hmm, taip, ji turėjo ūsiukus...) Iš už kito medžio pasirodė maža stilinga mergaitė su keistai į visus žiūrinčiu vaikinu.. Tikrai, ir šitas švytakiaušis kažką sugeba.. Tada, kai jis sugeba, Bela nieko nesugeba. Net susikaupti ir tiesiai nulaikyti savo kardo, kuris jau beveik nešvytėjo. Matyt, čia kažkas ne taip...
ir... Ji net nepaklausė kuo jis vardu... Bela atsiduso apsisuko ant kito šono ir - Ach! išpilta prakaito sušuko Bela - koks baisus sapnas...Berniukas švytininčiais kiaušiukais...ir aš thai fu kung fu meistrė...kurgi ne..O dar tie ūsiukai - staiga čiupo sau už lūpos - o, kad tai būtų tik sapnas...Bleee ir vėl pamiršau naujus peiliukus nusipirkt...
Belai krito pupų dydžio ašaros. Ne, ne dėl vėl užvešėjusių ūsiukų, bet dėl to nuostabaus grožio švytakiaušio - tokio tobulo sutvėrimo ji net įsivaizduoti negalėjokūkčiodama bandė prisiminti sapną ir jo gražuolį.
Bum... Po kelių sekundžių vėl bum... Bela pakėlė galvą ir pažvelgė pro langą kur girdėjosi stuksenimas. Ant ąžuolo šakos tupėjo voverytė ir mėtė į Belos langą giles. Mergaite pažvelgė savo ašarotomis akimis į voverytę... O Dieve.... Jos akys... Voverytės akys... Jos jai buvo tooookios matytos ir ji palengva išsiropštė iš lovos ir atidarė langą. Voverytė stryktelėjo ant palangės. Bela čiupo voverę ir ėmė glostyt...Iš pradžių glostymas buvo švelnus, bet paskui peraugo į nervišką pešiojimą...Ji vis glostė ir glostė, kasdama sau apatinę lūpą. Jai sunku buvo valdytis..Daktarai sakė, kad jai "švelnaus dėmesio psichozė" ar kažkaip panašiai.
Mergaitė tik oplia ir prasikando lūpą! Kad paplūs kraujas bėgti. Ne lašiukais, o čiurkšlėm! Voverytė tik išsprogdino mergaitės kažkur matytas akis ir jos pradėjo ..juoduoti..
-Kas čia vyksta?? - sunerimo Bela.. Pagaliau ji jau buvo prigriebusi savo palaidinę kraujui sugerti.. Žiū, o voverytė įsikandusi paraudusį nuo kraujo rankovės galą ir ..čiulpia.. "Ne, nu ji tikrai kvankt", - pagalvojo ir padėjo voverę ant savo lovos.. Už durų išgirdo beldimą ..
O beldėsi ne kas kitas, kaip tėvelis medžiotojas. Jis jau seniai bandė sumedžioti voverę. Voverė trumpauodegė tėvelio kantrybę jau buvo išsėmusi. Pykšt pokšt - voverės nebėr.
"Pasiūsiu dukrelei kepurę", - nusprendė tėtis medžiotojas, džiaugsmingai žvelgdamas į voverės lavonėlį.
Nepraėjo nė pora kalendorinių dienelių, o Bela jau turėjo naują kepurę su juodom, kaip kava, akimis, žvelgiančiomis kažkur nuo pakaušio. Išėjo ji į girią pasivaikščiot...
Ėjo ir glostė sau kailinį pakaušį...Niekaip negalėjo pamiršt to keisto voverytės elgesio. Akyse stovėjo vaizdas, kaip ji godžiai čiulpia rankoves galą. Staiga, užuž krūmų išgirdo garsų čepsejimą.
- Kas čia? - Sutrikusi paklausė Bela.
Tyla.
Vėl čepsėjimas.
- Aš nieko nebijau! Aš moku muštis, kaip ČikiČanas!!!!
Tyla. Nejaugi mergaitės išsigando ir pabėgo? Neeee, juk girdėtų šlamančius lapus.. Negirdėjo. Pagaliau išdrįso praskirti greta esančio krūmo šakas. Dėl viso pikto, pritūpė ir apsižiūrėjo, ar arti nėra kokio kelmuko, už kurio galėtų ..užkliūti..
- Nee, nežiūrėk, - sušuko iš už krūmų. - Aš negražus, bjaurus, keistas!!!
Bet Bela nebijojo. Tik suraukė lūpą, kad gražiau jos ūsiukai atrodytų (prieš veidrodį bandymai davė peno, žinojo, kaip pasisukt)..
Ir ji pagaliau pamatė berniuką, kurio nosis buvo ilga ir graži (kaip vokiečio aviganio), ausys stačios, akys plačios, ir jis turėjo uodegytę, kurią vizgino.
Mergaitės visiškai neišgąsdino pamatytas vaizdas, ją labiau erzino čepsėjimas.
"Nejaugi, šio keisto berniuko niekas nemokė, jog čepsėti itin nekultūringa", - mąstė sau tylomis mergaitė.
- Kas tu? Ir ką čia valgai? Nejaugi niekas nemokino dalintis?
Berniuko uodega sustojo, susisuko į kamuoliuką... Ausys nulinko, akys prisimerkė...
- Aš esu Kęstas. Nori? - ir jis atkišo mergaitei keistą melsvą gabalą, panašų į
plasteliną.
"Maža to, kad pats keistai atrodo (ir koks keistas tas mūsų kaimas...), tai dar ir plastelinu maitinasi", - pagalvojo mergaitė.
-Ačiū, bet matau, jog tau pačiam nedaug liko, tad atsisakysiu. Bet tu labai mielas, kad daliniesi su nepažįstamąja.
O nežinojo Bela, kad ten buvo ne plastilinas, o kriptonito gabalelis, ir jei būtų jį suvalgiusi, būtų pavirtusi į berniuką su vokiečio aviganio nosim ir riesta uodegyte.
Bet berniukas taip lengvai nepasidavė. Jis griebė Bela už rankos ir pradėjo kišti mėlynąjį gabalą jai į burną... Tik staiga jo akys užkliuvo už Belos ūsiukų ir trumpam sustingo. Merginai antrąkart kartoti nereikėjo, ji spėjo išsilaisvinti iš keistojo berniuko glėbio ir kad šoks pro duris.
-Tėti, gelbėk!
Labas rytas 
Panašu į tai, kad šiemet prisijungiu šioje, jūsų visų dėka, nuostabioje Twilight temoje paskutinį kartą. Vakar vakare sužinojau, kad atvažiuoja draugai, todėl teks ruoštis...
Pradžioje susibiesinau, o vėliau pagalvojau...kaip gerai, kad dar yra žmonių, kurie pasako...mes jūsų pasiilgome ir norime Naujuosius sutikti su jumis...
.........
Kitąmet linkiu ir tikiu, kad mano palinkėjimai išsipildys...
Uzsispyrele27, noriu, kad išsipildytų tavo noras ir Robsten susijungtų, jei dar nesusijungę, visais įmanomais saitais ir tu, kaip patvirtinimą, pamatytum jų vestuvių foto.
Kosmanaftikiene...skrisdama pas sesę i Airiją, oro uoste sutiktum Kristen ir galėtum su ja pabendrauti ar bent paprašyti autografo.
Style...kad pakeistum tai, kas keičiama... ir sapnai apie tavo mylimą Kajų, ar bent maloniausia sapnų dalis, išsipildytų.
Nika89, kad sutiktum savo Edvardą ir rytais tave budintų, ne tik mano, bet ir jo bučiniai. 
Žane...vasarą, keliaudama su draugėmis ir atvykusi į kažkurį Europos miestą, sužinotum, kad būtent tame mieste konceruoja grupe 100 Monkeys, gautum bilietus į tą koncertą ir po koncerto patektum į Džasperio persirengimo kambariuką
Laputaityte ...kad kelias kuriuo eini/grįžti keliaudama į darbą, visada būtų nuvalytas...kad nesutiktum palaidų ciuciukų, kad neirtų per siūles batai...kad eidama galėtum ramiai svajoti...
Dzimute...surask tai, ko ieškai...o jei jau turi viską, tai meilės meilės meilės
Miško uoga...vaikučio dantukai kitąmet lai dygsta neskausmingai... rūbų spintoje kabantys drabužiai pasidaro tinkami nešiojimui( lai svoris krenta kosminiu greičiu...čia ir sau ir tau to nuoširdžiai linkiu)
Egliosha...te Klaipėdoje ištirpsta visas sniegas, ar bent dalis jo...ir jei netyčia, tau, eilinį kartą teks plotis ant tavo nuostabaus subiniuko, lai atsikelti padės ištiesta šilta Džeikobo ranka.
Zizija...pavasarį kelionė pas Robertą suplanuota...tai lai ji tampa realybe...
Donata222 ir "Harpija"...lai meilė, kuri palies jūsų širdeles, būna tokia, kokia buvo Edvardo ir Belos
Arti...kelionė mintyse į Braziliją geras pasirinkimas, bet lai ji įvyksta išties...
"Dievas sukūrė žmogų. Įdėjo dvi akis, kad pasaulį matytų. Prilipdė ausis, kad šnarančią žolę girdėtų. Įstatė nosį, kad medų užuostų, burnon liežuvį įtupdė, kad medaus skonį jaustų ir dvi rankas davė, kad lytėti galėtų...o giliose smegenų žievėse paslėpė intuiciją - ištikimą erotikos seserį...
Ir išleido žmogų į pažinimą - pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti, lyžtelti ir...skristi. Pajustį svaigų aistros alpulį..."
Visas visas visas merginas su artėjančiais 2011 metais
Panašu į tai, kad šiemet prisijungiu šioje, jūsų visų dėka, nuostabioje Twilight temoje paskutinį kartą. Vakar vakare sužinojau, kad atvažiuoja draugai, todėl teks ruoštis...
Pradžioje susibiesinau, o vėliau pagalvojau...kaip gerai, kad dar yra žmonių, kurie pasako...mes jūsų pasiilgome ir norime Naujuosius sutikti su jumis...
.........
Kitąmet linkiu ir tikiu, kad mano palinkėjimai išsipildys...
Uzsispyrele27, noriu, kad išsipildytų tavo noras ir Robsten susijungtų, jei dar nesusijungę, visais įmanomais saitais ir tu, kaip patvirtinimą, pamatytum jų vestuvių foto.
Kosmanaftikiene...skrisdama pas sesę i Airiją, oro uoste sutiktum Kristen ir galėtum su ja pabendrauti ar bent paprašyti autografo.
Style...kad pakeistum tai, kas keičiama... ir sapnai apie tavo mylimą Kajų, ar bent maloniausia sapnų dalis, išsipildytų.
Nika89, kad sutiktum savo Edvardą ir rytais tave budintų, ne tik mano, bet ir jo bučiniai.
Žane...vasarą, keliaudama su draugėmis ir atvykusi į kažkurį Europos miestą, sužinotum, kad būtent tame mieste konceruoja grupe 100 Monkeys, gautum bilietus į tą koncertą ir po koncerto patektum į Džasperio persirengimo kambariuką
Laputaityte ...kad kelias kuriuo eini/grįžti keliaudama į darbą, visada būtų nuvalytas...kad nesutiktum palaidų ciuciukų, kad neirtų per siūles batai...kad eidama galėtum ramiai svajoti...
Dzimute...surask tai, ko ieškai...o jei jau turi viską, tai meilės meilės meilės
Miško uoga...vaikučio dantukai kitąmet lai dygsta neskausmingai... rūbų spintoje kabantys drabužiai pasidaro tinkami nešiojimui( lai svoris krenta kosminiu greičiu...čia ir sau ir tau to nuoširdžiai linkiu)
Egliosha...te Klaipėdoje ištirpsta visas sniegas, ar bent dalis jo...ir jei netyčia, tau, eilinį kartą teks plotis ant tavo nuostabaus subiniuko, lai atsikelti padės ištiesta šilta Džeikobo ranka.
Zizija...pavasarį kelionė pas Robertą suplanuota...tai lai ji tampa realybe...
Donata222 ir "Harpija"...lai meilė, kuri palies jūsų širdeles, būna tokia, kokia buvo Edvardo ir Belos
Arti...kelionė mintyse į Braziliją geras pasirinkimas, bet lai ji įvyksta išties...
"Dievas sukūrė žmogų. Įdėjo dvi akis, kad pasaulį matytų. Prilipdė ausis, kad šnarančią žolę girdėtų. Įstatė nosį, kad medų užuostų, burnon liežuvį įtupdė, kad medaus skonį jaustų ir dvi rankas davė, kad lytėti galėtų...o giliose smegenų žievėse paslėpė intuiciją - ištikimą erotikos seserį...
Ir išleido žmogų į pažinimą - pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti, lyžtelti ir...skristi. Pajustį svaigų aistros alpulį..."
Visas visas visas merginas su artėjančiais 2011 metais
Labas paskutinysis siu metu ryte 
Daiva!!!!!!!!!!!!!, tu nuostabi ... truksta zodziu 
Linksmai sutik Naujuosius Esi labai siltas zmogus!!! Tegul kiekvienas zmogus tau duoda tai, ka tu dalini kitiems DIIIIIIDELIS BUCKIS 
Papildyta:
Daiva!!!!!!!!!!!!!, tu nuostabi
... truksta zodziu Linksmai sutik Naujuosius
Esi labai siltas zmogus!!! Tegul kiekvienas zmogus tau duoda tai, ka tu dalini kitiems DIIIIIIDELIS BUCKIS Papildyta:
labas rytas paskutikart 2010 aisiais
Daivute tu pasaka labai dekuj uz palinkejimus Tau linkiu santarves, meiles, supratimo, palaikymo ateinanciais metais, esi nuostabi moteris.
Papildyta:
Nika as tave matau
te gaudyk cia tau
Papildyta:
o cia man
Daivute tu pasaka labai dekuj uz palinkejimus
Tau linkiu santarves, meiles, supratimo, palaikymo ateinanciais metais, esi nuostabi moteris. Papildyta:
Nika as tave matau
te gaudyk cia tau Papildyta:
o cia man
QUOTE(kosmanaftikiene @ 2010 12 31, 08:22)
Nika as tave matau te gaudyk cia tau
te gaudyk cia tau OMG
Tu matai kaip jis gundanciai zvelgia 
Aaaaaaaaaaaaaa negaliu Niam niam 
Kaip gera i tokias fotkes ziuret 
Aciu Kosmo
QUOTE(Nika89 @ 2010 12 31, 09:28)
OMG Tu matai kaip jis gundanciai zvelgia Aaaaaaaaaaaaaa negaliu Niam niam Kaip gera i tokias fotkes ziuret Aciu Kosmo
Tu matai kaip jis gundanciai zvelgia Aaaaaaaaaaaaaa negaliu Niam niam Kaip gera i tokias fotkes ziuret Aciu Kosmo alpk as tave laikau
