QUOTE(laindrusa @ 2010 12 30, 01:12)
katik vienoje temeleje radau pasisakyma mamytes kuri augina neigalu vaikuti,tai net siurpas per visa kuna nuejo kokia nemeile savo vaikuciui jauciasi
a
cia apie mane turbut? kur jauciasi tavo perskaityta nemeile mano vaikui? ar aiskiarege busi, m? pagalvok logiskai, jei nemyleciau vaiko man butu dzin jis, o as depresija susirgau, kurios niekam nelinkiu, negaliu ramiai gyventi, miegoti, negaliu pamilti jo neigalumo, o vaika dievinu, ir ne tau spresti myliu as vaika ar ne, jei nedievinu jo neigalumo, ir nerasau oj kokia as laiminga kad pas mane neigalus vaikas, tai nereiskai kad as vaiko nemyliu!!!
o jei kas nepatinka, tai rasyk i az, o ne viesai, vis gi lankausi skyrelyje gyvenam su negalia dazniau nei noretum.
ir atsiprasau kad nesijauciu palaiminta kaip daugelis is jusu jog mano vaikas neigalus...
QUOTE(Ramunka:) @ 2010 12 30, 18:08)
Seku Orestuko tema kiekviena diena.siandien radau vienos mamytes posta ji kaip supratau augina neigaliuka.klausimas ar ir jus taip pat mastot ir jauciates
o jau as savo sunaus nemyliu, neaukleju, nelavinu, ane? tik as tai dfarau ne su dziaugsmu, o su karteliu, nes mano viakas ne toks kaip kiti zmones, nes as galvoju apie jo ateiti kas jis bus, koks jo gyvenimas, ar jis gales buti savarankiskas, kas bus kai manes ir vyro neliks...
QUOTE(Pou @ 2010 12 30, 22:20)
Sveikos, mergaitės
Šiek tiek įsiterpsiu. Suprantu tą mamą. Ir dalis mamų, auginančių autistus, manau supras. Ypač tos, kur vaikui šalia eina tikras, tikras hiperaktyvumas. Jei nueitumėte į hiperių temą, suprastumėt. Žinot, ką aš esu pasakius, kai mano mažiui 8 mėn. tęsėsi hiperaktyvumas? Po 4 mėnesių pragaro, aš pasakiau, kad norėčiau į psichiatrinę, ten bent pailsėčiau... Jei taip būtų pastoviai, garantuotai būtų man pačiai stogas pačiuožęs. O aš esu stipri ir pakankamai emociškai stabili. Realiam gyvenime
Per tą laiką vaikui atsirado raidos regresas, netiesiogiai, bet išmetė iš sveikų vaikų darželio, į sociumą išeiti buvo neįmanoma, nes iš autistuko, kuriam realiai gerėjo, kai jis pradėjo suvokti kalbą, parduotuvėj galėjau ranką paleisti, jis pasirinkdavo, ką paprašydavau ir susitardavua su juo, tapo žmogiuku su destrukcine elgsena.
Gerai pamenu kažkurioj temoj vienos mamos pasisakymą "man norisi su vaiku važiuojant, automobilį pasukti į medį, kad žūtumėm abu..." Skaudu, nes kartais negalia nepakeliama. Merginos, juk visokios negalios yra. Yra tikrai sunkių situacijų.
Euphoria, jei klaustum mano nuomonės dėl epi...
Eičiau pas gerą homeopatą pasikonsultuoti, taip pat pas gerą neurologą. Greičiausiai, jei vaikas būtų tokio amžiaus, kaip taviškis, rinkčiaus tradicinę mediciną, bent pradžioje, kad įsitikinčiau, kad epi kontrolė teigimai veikia raidą, tačiau vėliau būtinai išbandyčiau homeopatiją.
QUOTE(cezi @ 2010 12 30, 23:17)
O aš pridursiu, kai vaikas ar suaugęs turi ryškia fizinę negalia, į jį žiūri, kaip neįgalų - su užuojauta, atjauta, gailesčiu, rūpesčiu, noru padėti ir t..t. o kai turi protinę negalią - tu tiesiog durnas, o ne neįgalus. Tave niekina, žemina, tyčiojas išnaudoja ir t.t. Užsienį taip nėra, tai ir norėjo pasakyt misis.zd. ir jos pyktis ir nusivylimas labai natūralus. Gal galėjo pasirodyt, kad ji pyksta ant vaiko, bet taip tikrai nėra, ji pyksta ant visuomenės.
O kadangi Orestukui pažeistos smegenys, tai 99 % tikimybės, kad bus protinis atsilikimas... iš to ir išplaukė visa tai... ir tik iš didelio pergyvenimo dėl to vaiko kyla tokios mintys... kad ne užtai meldžiasi mergaitės... geriau pasimelst už tai, kad jis neliktų neįgalus...
tikiuosi suprasit ir nepasmerksit
Papildyta:
realybė
Pou ir Cezi aciu jums kad uztojot, aciu kad suprantat, taip man be galo sunku, nors su diagnoze mes jau du metai, gyvenu kazkaip, bet dziaugsmo nematau gyvenime, o kuo dziaugtis kad vaikas nekakoja i tualeta o naktim i pamperi, ar kad nekalba? Kad kiti i mus ziuri kaip nezinau i ka, kad sulaukiu pasaipu, komentaru? As ne mazochiste kad tuo dziaugciausi, ir zinau kad daugelis cia esanciu mamu gal garsiai nepasako, bet nei viena nenorejo neigalaus vaiko, visos mes laudamosios tikejomes sveiku normaliu vaiku, as tik garsiai ta sakau, ir nesuprantu kodel cia mane pradejo apkalbineti, jei kas nepatinka, rasot i az, o ne viesai.
Cezi su Pou suprato esme ka rasiau, ir kad Orestukui as nelinkiu mirties, skaudu kad kiti perfrazavo tai, as tiesiog zinau kaip sunku auginti neigalu ir ten taip parasiau, o musu neigaliukai turi mamas, tecius, Orestukas gi neiko netures, tik internata, tad jei jam lemta issikapanot be pasekmiu, melsiu Dieva kad greiciau pasveiktu, o jei jis po bedos taps visiskai neveiksnus. Kam jis bus reikalingas?
Ar jus apie tai pagalvojot? Realiai kuo galima jam padeti, nes dabar jam padeda Mimi ir Nakte, o realiai ka mes darom? Svaiciojam tik ir viskas.
Tai kad siekiant isvengti tolimesniu diskusiju, kurios manau bet kokiu atveju uzvirs, galite rasyt i az, as nesislapsatau, ri savo zodziu atgal nepaeimu, kad kitoj temoj mano parasyta, jei zinociau koks bus mano sunus negimdyciau, tai irgi tiesa. As sunu myliu, bet nenoriu kad jis visa savo gyvenima kentetu nuo to, kad yra kitoks.
Aciu uz demesi, ir linksmu svenciu
MB papasakojo draugiui kaip Benas ilgisi arkliu tai tas sako nera bedu vaziuokoit pas juos, kad ir kiekviena diena, o kada bus jis ten duos balna, pakinkys ir mazius gales pajodineti. pamokinsis MB kaip elgtis su arkliu tai paskiui kiekviena diena galesim jodineti 
sveikinu 
